Centralizavus krašto apsaugos sistemos pirkimus, išaugo konkurencija: daugėja pasiūlymų, mažėja pretenzijų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Statistika rodo, kad anksčiau priimti sprendimai pasiteisino, o pastangos pritraukti į krašto apsaugos sistemos konkursus kuo daugiau tiekėjų jau duoda nemažai vaisių“, - pasakė šių metų pradžioje veiklą pradėjusios Gynybos resursų agentūros (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos agentūros direktorius Sigitas Dzekunskas.
Didesnis pasiūlymų skaičius, mažesnis pagrįstų pretenzijų kiekis, kiek įmanoma trumpesnis pirkimo laikotarpis nuo jo suplanavimo iki sutarties su tiekėju pasirašymo, – tai tik keletas iš trylikos veiklos efektyvumo rodiklių, kuriais nuo šių metų pradžios agentūra matuoja savo veiklą.
Juos agentūra nustatė remdamasi Europos Komisijos rekomendacijomis ir identifikavus labiausiai tobulintinas krašto apsaugos sistemos pirkimų vietas.
Lyginant pirkimų dalyvių skaičiaus dinamiką skirtingais šių metų ketvirčiais, pastebima, kad ypač sumažėjo krašto apsaugos sistemos skelbiamų konkursų, kai juose dalyvauja tik vienas tiekėjas.
Kaip kitą svarbų GRA veiklos vertinimo rodiklį S. Dzekunskas išskiria gautų ir tenkintų tiekėjų pretenzijų skaičių.
Taip pat trumpėja pirkimo procedūrų atlikimo laikas – t. y. laikotarpis nuo pasiūlymų pateikimo dienos iki sutarties sudarymo dienos.
Be to, Gynybos resursų agentūra ėmėsi ir papildomų priemonių, kad į konkursus pritrauktų kuo daugiau tiekėjų, ypač gamintojų. Viena tokių – prekių gamintojams ar paslaugų tiekėjams tiesiogiai pranešama apie paskelbtus konkursus.
Gynybos resursų agentūros vadovas įsitikinęs, kad gerėjančius krašto apsaugo sistemos rodiklius lemia sutvarkyti vidaus procesai, kai veikla orientuota ne į atskirus proceso etapus, o į galutinį rezultatą.
„Kaip ir buvo tikėtasi, veiklos efektingumą padeda užtikrinti kompetencijos ir žinių koncentracija viename centre. Ypač svarbu tai, kad Gynybos resursų agentūroje konsolidavus įsigijimų procesą, visi proceso dalyviai gali disponuoti ta pačia informacija – taip užtikrinamas ir veiklos skaidrumas“, - nurodė direktorius.
Apie 70 proc. visų asignavimų, skirtų krašto apsaugai, vienokia ar kitokia forma lieka Lietuvoje. Šie asignavimai apima su infrastruktūra ir karių aprūpinimu susijusius pirkimus, sumokamus mokesčius ir iš Lietuvos gamintojų įsigyjamą ginkluotę ar jos elementus. Likę 30 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotei pirkti iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma. GRA šiais metais administruoja krašto apsaugos sistemos pirkimų už maždaug 1 milijardą 166 milijonus litų (338 mln. eurų).
Siekdama efektyvumo Gynybos resursų agentūra taip pat bendradarbiauja ir vykdo bendrus pirkimus su NATO paramos ir įsigijimų agentūra (NSPA), šiuose konkursuose nuolat kviečiamos dalyvauti ir Lietuvos įmonės. Tarp drauge su NATO agentūra vykdomų bendrų pirkimų – savaeigių haubicų „PzH2000“ modernizavimo sutartis, Lietuvos kariuomenei skirtų sunkvežimių, kai kurios kitos karinės įrangos, amunicijos įsigijimai. Pastaraisiais metais kartu su NSPA įgyvendinami ir įvairūs Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo projektai.
Tarp didžiausių šiais metais pačios GRA organizuotų ir įvykusių pirkimų – modulinių ir kilnojamieji statiniai Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“, vilkikai su tralais, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS-70 modernizavimas, įvairių maisto produktų, aprangos ir kt. pirkimai.
Šiuo metu Gynybos resursų agentūra administruoja apie 75 procentus visų krašto apsaugos sistemos pirkimų pagal vertę, tačiau dar nedalyvauja vykdant dalį specifinių – pavyzdžiui, infrastruktūros, informacinių technologijų, medicinos, specialios oro uostų įrangos ir pan.
„Tačiau jau nuo antrojo 2019 metų ketvirčio Gynybos resursų agentūra pati organizuos arba, skirdama savo atstovus pirkimų procedūroms organizuoti, koordinuos šiuos specifinius pirkimus. Taip sieksime užtikrinti, kad būtų laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“, - pasakė Gynybos resursų agentūros vadovas S. Dzekunskas. Tuomet agentūra kuruos jau apie 95 proc. visų krašto apsaugos sistemos pirkimų procedūrų pagal vertę.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. veikianti Gynybos resursų agentūra yra atsakinga už efektyvų krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą bei jiems skiriamų lėšų efektyvų naudojimą: rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę.
Šaltinis: kam.lt
Naujausi
Naujausi komentarai
9-tam gyvenusiam moskoliu imp.
IP 78.62.159.132 | 19:44:13
Jeigu tais laikais taip“ tamstą“ krušo, tai gal pasakysi iš kur tos eilutės:Lietuva skambės tautų brolijoj, TSRS skambiausioji styga... Snagliai... ...
>6 Pegasui
IP 78.56.75.110 | 19:34:11
manau nerimauti tikrai neverta, einame stabiliu desovietizacijos kursu. Atominės elektrinės ir naftos perdirbimo gamyklos nebeturime. Ko gero nebe už kalnų laikas, kai didžiąją Lietuvos geležinkelių (jau tapus UAB -u) dalį galėsim išrinkti ir priduoti į metalo laužą. Klaipėdos jūrų uostą dar kiek ji...