Konstitucinis Teismas išsuko Nausėdą – dabar naikinamos ir išvados

Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda (kairėje).

Seime vėl pajudėjo vadinamosios Valstybės saugumo departameno (VSD) pranešėjo komisijos istorija. Šį kartą – ne dėl naujo tyrimo, o dėl bandymo panaikinti ankstesnės Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą ir jos patvirtintas išvadas.

Formaliai aiškinama, kad taip įgyvendinamas Konstitucinio Teismo sprendimas. Tačiau politinis klausimas lieka paprastas: ar naikinami tik Konstitucijai prieštaravusiais pripažinti Seimo sprendimai, ar kartu siekiama iš viešosios atminties išstumti ir pačią VSD pranešėjo istoriją?

2023 m. spalio 31 d. Seimas priėmė nutarimą Nr. XIV-2215, kuriuo sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos bei teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų prezidento rinkimų procesą, galimų pranešėjų teisių pažeidimų ir kitų susijusių aplinkybių.

2024 m. kovo 25 d. Laikinoji tyrimo komisija parengė išvadą Nr. 731-I. Joje buvo vertintos aplinkybės, susijusios su VSD veiksmais 2018–2019 m., galimu informacijos apie kandidatus į prezidentus ir jų aplinką rinkimu, šios informacijos perdavimu bei panaudojimu.

2024 m. balandžio 25 d. Seimas po svarstymo pritarė VSD pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios komisijos išvadoms. Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 13.

2024 m. birželio 4 d. Seimas galutinai pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadoms. Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 42, susilaikė 10.

Tą pačią dieną Seimo pranešime buvo nurodyta, kad komisija konstatavo, jog Gerovės valstybės kūrėjo Gitano Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su Konstitucija, Prezidento duota priesaika ir įstatymais.

Taip pat svarbu, kad komisijos išvadose buvo keliami klausimai dėl Respublikos Prezidento G. Nausėdos pažeidžiamumo, jo aplinkos ryšių, VSD vadovybės veiksmų ir pranešėjo apsaugos.

2025 m. birželio 6 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad VSD pranešėjo komisijos sudarymas ir jos išvados prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas vertino, kad Seimas netinkamai apibrėžė komisijos tyrimo ribas, taip sudarydamas sąlygas komisijai pačiai plėsti tyrimą ir pasirinkti spręstinus klausimus.

Po šio sprendimo atsirado formalus teisinis pagrindas naikinti Seimo nutarimus, susijusius su komisijos sudarymu ir jos išvadų patvirtinimu.

2026 m. gegužės 12 d. Seime kilo netikėta kliūtis dėl VSD pranešėjo komisijos išvadų panaikinimo. Parlamentarai pritarė siūlymui, kad komisijos surinkta medžiaga turi būti saugoma neribotą laiką. Dėl to nutarimo projektai, kuriais norėta panaikinti komisijos sudarymą ir jos priimtas išvadas, laikinai „pakibo“.

Tai yra esminė aplinkybė. Jeigu naikinamos tik išvados, bet visa surinkta medžiaga išsaugoma, visuomenė dar gali tikėtis, kad ateityje bus galima grįžti prie faktų. Jeigu kartu būtų sudarytos sąlygos prarasti ir tyrimo medžiagą, tuomet tai jau atrodytų nebe vien kaip Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimas, bet ir kaip politinės atminties valymas.

Būtent todėl šioje istorijoje svarbu atskirti du dalykus: teisiškai ydingu pripažintų Seimo išvadų panaikinimą ir faktinės tyrimo medžiagos išsaugojimą.

2026 m. gegužės 14 d. Seimas po svarstymo pritarė iniciatyvai panaikinti VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadas. Šią iniciatyvą palaikė 61 Seimo narys, prieš balsavo 12, susilaikė 8.

Esminė problema

Konstitucinis Teismas pasakė, kad komisijos sudarymas ir jos išvados prieštaravo Konstitucijai. Tai yra teisinis faktas.

Tačiau tai nereiškia, kad automatiškai išnyko visi faktiniai klausimai, dėl kurių komisija buvo sudaryta.

Lieka klausimai, kas, kada ir kokiu pagrindu rinko informaciją apie 2019 metų prezidento rinkimų dalyvius, ar ši informacija buvo perduota tretiesiems asmenims, ar buvo tinkamai apsaugotas VSD pranešėjas, ir ar valstybės institucijos nebuvo įtrauktos į politinius procesus.

Todėl šiandien svarbiausias klausimas yra ne vien tai, ar bus panaikintos komisijos išvados. Medžiagos likimas tampa pagrindiniu šios istorijos testu: ar bus panaikintas tik teisiškai ydingu pripažintas dokumentas, ar kartu bus apsunkinta galimybė ateityje grįžti prie faktų.

Jeigu kartu su išvadomis būtų sudarytos sąlygos prarasti, paslėpti ar faktiškai padaryti neprieinamą ir tyrimo medžiagą, tai jau būtų ne tik Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimas. Tai atrodytų kaip bandymas išvalyti politinę atmintį.

Pabaigai

VSD pranešėjo komisijos išvados gali būti panaikintos teisiškai. Tačiau pati istorija nuo to neišnyksta.

Lieka klausimai dėl VSD veiksmų, dėl 2019 metų prezidento rinkimų aplinkos, dėl G. Nausėdos vaidmens, dėl pranešėjo apsaugos ir dėl valstybės institucijų skaidrumo.

Todėl teisingiausia šią situaciją apibūdinti taip: naikinamos ne abejonės, o dokumentas, kuriame tos abejonės buvo surašytos.

O jeigu valdžia nori, kad visuomenė patikėtų, jog tai tik teisinės tvarkos atkūrimas, ji turi padaryti vieną paprastą dalyką – užtikrinti, kad visa komisijos surinkta medžiaga būtų išsaugota, prieinama teisėtais būdais ir niekur nepradingtų.

Išvadas galima panaikinti. Klausimų – ne.