Griūva dar viena visuotinio melo sistema

Vasario 1-ąją Europos Parlamentas (EP) diskutavo dėl JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) įsako, sustabdžiusio B. Obamos programą dėl 110000 imigrantų perkėlimo į JAV 2017 m. Pasirodo, tai nesuderinama su esminėmis demokratijos vertybėmis - laisve, nediskriminavimu ir solidarumu. Priminsiu viešai skelbtas jų tezes:

a) „JAV visada buvo laisvės ir pagrindinių teisių šalis, o dabar D. Trampas toleruoja kankinimus“, o tokiais veiksmais „pati valstybė tampa nusikalstama“.

ZV: Kol kas tik Lietuvos Prezidentė Rusiją buvo pavadinusi teroristine, t.y. nusikalstama valstybe. Drąsių „politikų“ gretos gausėja.

b) Toks JAV elgesys yra „išpuolis prieš Europos teisinę kultūrą ir esmines vertybes“ ir paragino kol draudimas neatšauktas – nekviesti D. Trumpo apsilankyti ES.

ZV: Bet ir uždrausti JAV Prezidentui atvykti į Europą jiems nepavyks. Tikra problema EP lengvos duonos valgytojams. Nemanau, kad jie nepastebėjo būsimo JAV ambasadoriaus ES pareiškimų, kad eurui liko gyvuoti daugiausia 18 mėnesių, o ES ir 2017 metų pabaigos gali nesulaukti. Automatiškai neliks ir EP. Priminsiu, kad ir kita Sąjunga – TSRS - taip pat be jokios prievartos, tik keliems vyrams susirinkus Belovežo girioje nesulaukė 1991 metų pabaigos.

c) Šis įsakas yra „gryna diskriminacija“, skirta kurstyti populizmui ir nacionalizmui. Tačiau Europos lyderiai atsilaikys „krūvai populistų ir nacionalistų, kurie nori mus sunaikinti.“

ZV: Vargas Europai dėl tokių „lyderių“, nesuprantančių, kas vyksta.

d) Tai populizmo ir nacionalizmo kurstymas. Tai kelia grėsmę ir Europai, bet Europos lyderiai atsilaikys „krūvai populistų ir nacionalistų, kurie nori mus sunaikinti.“

ZV: Taip vadinami Europos „lyderiai“ jau akivaizdu, kad nėra jokie lyderiai. Tol, kol jiems už jiems mokamą atlygį reikėjo įgyvendinti JAV sukurtus besąlygiškų „laisvių“ be jokios atsakomybės siekius ES-oje, tol jie buvo lyderiai. Tačiau tokie gali tik įgyvendinti kitų nurodymus, bet ne savo viziją. Jie ir neturi savo vizijos.

e) „Kas galėjo pagalvoti, kad taip greitai gali išgaruoti mums įprastos teisės ir laisvės? Tai simbolizuoja liberaliosios demokratijos mirtį“. ES turi „imtis lyderystės išsaugant tarptautinę teisę, žmogaus teises ir laisves“ bei „sukurti Europoje priešingą modelį negu tas, kurį kuria D. Trampas“.

ZV: Neįkursite priešingo modelio, t.y. JAV pagimdyto modelio be JAV paramos ir, svarbiausia, be JAV lėšų ir JAV valdžios noro, kad tai jūs darytumėte. D. Trampas Europai pasakė aiškiai – pasirūpinkite savimi patys.

Šioje EP diskusijoje pasigedau diskusijos apie tai, kas vyksta ne JAV, o pačioje Europoje. Keletas naujų faktų:

a) Trečiajame pagal dydį Švedijos mieste Malmėje, kuriame 40% gyventojų yra imigrantai, policija ir valdžia kreipėsi į visuomenę paramos, nes policija, kurioje dėl Švedijos ilgametės politikos imigrantų atžvilgiu nedaug lieka norinčių tarnauti, nebesusitvarko su daugiadienėmis masinėmis imigrantų riaušėmis.

b) Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schauble), didelis kanclerės Angelos Merkel politikos rėmėjas ir aršus ES centralizavimo ir pavertimo viena valstybe apologetas, sausio 27 d. pareiškė apgailestavimą dėl Vokietijos „atvirų dienų“ perkeliamiems migrantams politikos „Mes politikai taip pat esame žmonės ir mes taip pat darome klaidas, bet galima iš jų pasimokyti“.

Artėjant Vokietijos parlamento rinkimams, teks „mokytis“, nes vien 2016 metais V. Šoiblės vadovaujama finansų ministerija šiems neteisėtiems vienašališkiems A. Merkel sprendimams išleido 21,7 mlrd. Euro.

Lietuvos atgimimo laikais (kaip dabar Lietuvoje nenorima prisiminti taip vadinamo TSRS persitvarkymo laikotarpio!) kalbėdami apie Tarybų Sąjungą, vadindavome ją MELO IMPERIJA.

Tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, o tuo pačiu Europos Sąjungoje ir jos neteisėtoje narėje Lietuvos Respublikoje, taip pat reikia vadinti tikru pavadinimu – dar vienos, tik daug didesnės, pasaulinio valdymo sistemos, grįstos LABAI DIDELIU MELU, griuvimas.

Šios VISUOTINĖS MELO SISTEMOS griuvimas bus daug skausmingesnis. TSRS laikais Kremliaus apologetai melavo ir mūsų Atgimimo laikotarpiu. Tačiau tuomet beveik visi mes supratome, kad tai yra MELAS.

Šiandien suprasti naująjį MELĄ daugumai mūsų žmonių yra labai sunku. Nes tai yra ne tik skausminga ir psichologiškai sunku. Žmogus, visų pirma, psichologiškai bijo bet kokio naujo ekonominio, politinio ar, dar blogiau, karinio sukrėtimo. Todėl jam labai norisi tikėti, kad viskas aplinkui grąžu ir saugu.

Laikas bėga negailestingai. Todėl pradėkime atsitokėti nelaukdami. Nuo ko pradėti?

Visų pirma, nuo suvokimo, kad ne Lietuva ir net ne Ukraina yra pasaulio centras.

Daug metų truko ilgametė „lietuviška“ (tik kabutėse galima rašyti šį žodį) vietinė propaganda, finansuojama ir mūsų, ir vakarietiškomis lėšomis. Tačiau nežiūrint į tai pabandykime suvokti daug kam skaudžią tikrovę – naujasis JAV Prezidentas ir Rusijos Prezidentas bendrauja tarpusavyje ne dėl Lietuvos ir net ne dėl Ukrainos, kurios valdžia pakišinėja ne tik savo tautą, bet ir Lietuvą, atvirai skelbdama apie Lietuvos vykdomus ginkluotės tiekimus Ukrainos valdžiai. Šiuos du didžiųjų valstybių vadovus sieja kiti, esminiai, dalykai. Yra ir tai, kas juos skiria.

D. Trampas neatsirado lyg iš dangaus nukritęs. Tik labai paviršutiniškai galvojantys gali taip manyti.

JAV Prezidento rinkimai yra vieno iš dviejų kandidatų rinkimai. Kiti - tik statistai. Vieną šių dviejų kandidatų - D. Trampą – pasirinko ir į šią startinę poziciją įstatė pakankamai stiprios ir įtakingos JAV jėgos.

Pagal svarbiausius kadrinius paskyrimus matosi, kad, visų pirma, tai yra JAV naftos kompanijos ir karinis pramoninis kompleksas. T.y. šios ir kitos įtakingos jėgos, supratusios, kad JAV nebegali mokėti už išpūstą viso pasaulio politinio elito politiką, beatodairiškai didinant realia gamyba ir realiomis paslaugomis nepagrįstą BVP, kurio didžioji dalis yra finansinės ir su jomis susijusios paslaugos. Šie įtakingi JAV sluoksniai nusprendė jų valstybės sąskaita nebeaptarnauti tarpnacionalinių korporacijų, faktiškai nieko nemokančių JAV biudžetui. Naujoji JAV administracija nusprendė, kad buvusi JAV politika, kurios pasekoje ir iš JAV buvo iškelta didžioji gamyba bei valstybės pajamos, - tai ne jų politika.

Šią ekspancinę politiką, aptarnaujamą atviromis karinėmis intervencijomis, o no 1999 m. taip vadinamomis spalvotosiomis revoliucijomis, ir dangstomą taip vadinamomis liberaliomis vertybėmis, reprezentavo kita kandidatė į JAV Prezidentus Hilari Klinton.

Todėl pasikartosiu – D. Trampas, remiamas įtakingų JAV sluoksnių, pakilo rimtam susirėmimui su tarpnacionalinėmis kompanijomis, kurios pasitelkusios visame Vakarų pasaulyje išbujojusį „politinį elitą“ ir jį aptarnaujančią gerai apmokamą žiniasklaidą, kurie gyvena iš šių orinių, realiais dalykais nepadengtų lėšų (vietinių ir iš šono primokamų), yra esminis dalykas.

Šią naują JAV politiką pradedantiems įgyvendinti rūpi ne dviejų „pasaulio bambų“ Lietuvos ar Ukrainos nepriklausomybė ir mūsų ekonominė gerovė ar saugumas. Jiems rūpi jų tikslai. Nes ekspancinė JAV politika atsigręžė prieš šią šalį – JAV doleriui gręsia realus pavojus. Neužtenka vien tik emituoti jį.

Todėl neturėtų stebinti, kad ką tik NATO vadovybė, kalbėjusi vienaip, ėmė ir atidėjo NATO ir Ukrainos susitikimą dėl ginkluotės – pasklebta, kad NATO nenori erzinti Rusijos. Tokia nauja realybė.

Dar Lietuvoje nepaskelbta, kad JAV Prezidentas įsaku sušvelnino JAV sankcijas Rusijos saugumui. Laukiama Kremliaus komentaro. Kodėl?

Todėl, kad naujajai JAV administracijai reikia rimtų bendrininkų, kad įgyvendinti jos, o ne Lietuvos, tikslus.

D. Trampui ir jo bendražygiams reikia skaldyti toli pažengusius Rusijos santykius su Kinija, kuri drauge su Rusija, Indija, PAR, Brazilija sukūrė Kinijos juanio alternatyvą JAV doleriui kaip rezervinei pasaulinei valiutai. Atkreipkime dėmesį į D. Trampo priešiškus pareiškimus Kinijos ir Irano atžvilgiu.

Ne viskas taip paprasta ir vienareikšmiška. Tačiau Lietuvai reikia labai atidžiai žiūrėti, kas ir kodėl vyksta. Ne tik nelįsti į visokias avantiūras su ginklų prekyba. Būsime palikti likimo valiai, kaip JAV ir ES likimo valiai paliko Ukrainą. Ir visų pirma, dėl Ukrainos valdžios.

O ką gi daro Lietuva, Prezidentė, Vyriausybė, naujasis Seimas? Be „skandalingųjų“ istorijų matome tik tai, kad nuosekliai pagal Prezidentės ir Ministro Pirmininko iniciatyvas urmu keičiami beveik visi dar nepakeisti valstybės įmonių ir tarnybų vadovai. Bijau, kad tikrasis šios „pertvarkos“ tikslas yra užsitikrinti, kad skęstančiame laive likusios lėšos būtų skirstomos tinkamai ir tam, kam reikia. O po to visi spruks iš šio skęstančio laivo paskui išsivaikščiojančią tautą? Kur? Visur ta pati krizė ateina. Todėl pats laikas susitelkti visiems Lietuvoje. Dėl bendro mūsų tikslo – mūsų išlikimo.

Domėkimės ir atidžiai sekime, ką daro Jungtinė Karalystė, kurios parlamento Bendruomenių rūmai ką tik 498 balsais prieš 114 balsavo už Brexit įstatymą.

Nesimato mūsų valdžios valstybinio mąstymo ir valstybės politikos. Kaip valstybė judame iš inercijos nežinia kur. Mūsų pagrindinis buvęs vedlys JAV pasakė atvirai, kad JAV užsiims savo problemomis. Ne mūsų. Kitas vedlys – Europos Sąjunga – netruks išnykti. Ką darysime?

Visų pirma, būtina užsienio politika ir skubus pasiruošimas dar vienam nenumaldomai artėjančiam valstybingumo atgavimui, jei jis įvyktų net ir be mūsų valdžios iniciatyvos. Tačiau nėra jokių tikro ruošimosi valstybingumui veiksmų – pasiruošimo lito atstatymui, jo padengimo rezervo atgavimo ar sukūrimo, pasiruošimo sienų kontrolei, sąlygų sudarymo ne oligopolinėms prekybos sistemoms, o gamybai ir verslui, visų pirma, provincijoje, sąlygų jau beišnykstančiam smulkiam verslui sudarymo...

Patiems nesirūpinant savo ateitimi, ja pasirūpins kiti. Norinčių atsiras.