|
Erotika – labai gražus miglotas dalykas, kuris svarbus kiekvienam sveikam žmogui, kūrybingam žmogui ir visada, manyčiau, toks ir išliks, kad ir ką šiuo klausimu benutartų konciervų davatkos su savo sugėrovais bolševikais arba kokie nors ateities išprotėję būsimieji įstatymų leidėjai. Žmogus turi kūną – sielos rūmus, todėl ji bus tol, kol bus žmogus. Sukultūrintas libido, sukultūrintas instinktas daro erotiką gilia ir prasminga - viena iš žmogaus dvasios pasireiškimo formų. Manyčiau, kad ji turėtų darniai sugyventi dvasios ir instinkto sąjungoje, kitaip žmonija gali lengvai nuvairuoti į lankas - į patologiją. Na, o dabartinis neosovietinio elito ir jo sąjungininkų Vakaruose brukamas primityvus seksizmas, bedvasis seksas, brutuali, smurtinė, komercinė sekso kultūra, kanalizacijos kultūra, apskritai bedvasis sekso kultas akivaizdžiai darko visuomenę, darko nebrandų, bevalį, lengvatikį žmogų, ypač mamyčiukus. Žmogui be atsakomybės ji gali būti labai pavojinga. Per didelės iliuzijos, kaip ir per dideli lūkesčiai arba kaip ir nenormali partijų gausa Lietuvoje - traiško paprastą žmogų. Per didelis viešas smurtinio, brutualaus ir primityvaus sekso demonstravimas darko net kultūringą žmogų, apsunkina tėvų gyvenimą auklėjant vaikus. Prievarta brukamas seksizmas verčia žmogų sergančia asmenybe. Labai daug pavojų slypi nebrandaus žmogaus santykyje su erotika. O šiaip erotika, kaip mes visi žinome, yra nepaprastai galinga jėga, kuri, kaip ir Gamta, leidžiasi būti pažįstama, leidžiasi būti miela, gražia, įkvėpiančiama, nurengiama ir paimama, tarsi būtų be galo silpna, tačiau Gamtos dėsnių, jos nerašytų įstatymų nepaisymas brangiai kainuoja, jei pamirštamas saikas, pagarba ir sauga - pusiausvyra. Gamtai nereikia jokių principinių pareiškimų, ji pasitenkina pakantumu ir išmintingu saiku, o kas to nepaiso – gali žiauriai nubausti.
|