Interviu su Vladimiru Putinu (2): „Mes nenorime, kad situacija Sirijoje būtų tokia, kokia ji tapo Libijoje arba Irake“

Rusijos prezidentas davė interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ sausio 5 d. Sočyje. Visą tekstą galima skaityti vokiečių ir rusų kalbomis.

Pateikiame interviu santrauką.

Antroji dalis (pirma dalis ČIA)

- Ar Rusija per pastaruosius 25 metus padarė kokių nors klaidų?

- Taip, padarė. Mes nekalbėjome apie savo nacionalinius interesus, o reikėjo tai padaryti nuo pat pradžių. Tada galbūt pasaulis būtų buvęs geriau subalansuotas.

- Vadinasi, nuo 1990–1991 m., kai sugriuvo Tarybų Sąjunga, Rusija nepakankamai aiškiai suformulavo savo nacionalinius interesus?

- Visiškai teisingai.

- Tai NATO reikėtų pasakyti Rytų Europos valstybės, kad jos nebus priimamos į aljansą? Ar NATO galėtų be jų išsiversti?

- Žinoma.

- Tačiau NATO statute tai nenumatyta.

- O kas rašo statutą? Žmonės. Nejaugi statute parašyta, kad NATO būtinai privalo priimti visus, kas nori? Ne. Reikalingi kriterijai, būtinos sąlygos.

- Yra tokia teorija, kad egzistuoja du Putinai: vienas – jaunas, iki 2007 m., kuris pareiškė apie solidarumą su amerikiečiais, o jo draugas buvo Šrioderis (Vokietijos kancleris 1998–2005 m. Gerhardas Šrioderis, Gerhard Schröder – red. past.), o vėliau, nuo 2007-ųjų, atsirado kitas Putinas. 2000 m. Jūs sakėte: mes niekada neturėtume konfrontuoti su Europa, reikia padaryti viską, kad to nebūtų. O dabar tokia konfrontacija yra. Klausiu tiesiai: kada grįš ankstesnis Putinas?

- Aš niekada nesikeičiau. Pirma, šiandien jaučiuosi jaunas. Buvau ir tebesu Šrioderio draugas. Niekas nepasikeitė.

Kas dėl tokių problemų kaip terorizmas, tai požiūris į jį nepasikeitė. Rugsėjo 11-ąją buvau pirmasis, kuris paskambino Prezidentui Bušui ir išreiškė jam savo solidarumą. Ir mes pasirengę padaryti viską, kad kartu kovotume su terorizmu. Dabar, kai įvyko teroro aktai Paryžiuje, taip pat kalbėjausi, vėliau susitikau su Prancūzijos Prezidentu.

Jei tada būčiau įsiklausęs į tai, ką sakė Šrioderis, Širakas (Jacques Chirac, Prancūzijos prezidentas 1995–2007 m. – red. past.), ir jei jie būtų įsiklausę į tai, ką sakiau aš, galbūt nebūtų buvę teroro Prancūzijoje, nes nebūtų įsiplieskęs terorizmas Irake, Libijoje ir kitose Artimųjų Rytų šalyse.

- Kovos su islamo terorizmu iššūkiai šiandien tokie dideli, kad vėl galėtų sutaikyti Rusiją su Vakarais, bet kyla Krymo problema. Ar Krymas vertas to, kad aukoti bendradarbiavimą su Vakarais?

- Ką Jūs turite galvoje, kai sakote žodį „Krymas“?

- Sienų pasikeitimą.

- O aš turiu galvoje 2,5 mln. žmonių. Tai žmonės, kurie išsigando valstybinio perversmo Ukrainoje. (...) Mes nekariavome, nieko neokupavome, niekur nešaudėme, nė vienas žmogus nežuvo dėl įvykių Kryme.  Nė vienas! (...) Žmonės atėjo į referendumą ir balsavo. Jie panoro būti Rusijos sudėtyje.

- Sankcijas Rusijai ir Krymo klausimus Jūs dažnai aptardavote su ponia Federaline kanclere Angela Merkel. Ar Jūs ją suprantate? Pasitikite ja?

- Taip, aš įsitikinęs, kad ji – labai nuoširdus žmogus.  

- Ar „šaltasis karas“ gali tapti „karštuoju“, kariniais veiksmais, turint galvoje, kad Turkijos karinės pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą?

- Turkija – NATO narė. Tačiau problemos, kurios kilo, nesusijusios su jos naryste NATO, – Turkijos niekas nepuolė. Turkijos valdžia vietoje bandymų pasiaiškinti su Rusija dėl padaryto karinio nusikaltimo, kai numušė mūsų lėktuvą, bombardavusį teroristus, puolė į NATO štabą ieškoti pagalbos. Tai atrodo keistokai ir, mano požiūriu, žeminančiai.

Kartoju: NATO turi ginti savo nares, bet Turkijos niekas nepuola.

- Pereikime prie Sirijos, jei Jūs nieko prieš. Čia mes kovojame su bendrais iššūkiais. Tai susiję su bendra kova prieš „islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje. Tačiau Vakaruose kai kas tvirtina, jog Rusijos karinės pajėgos Sirijoje kovoja ne su „islamo valstybe“, o su sukilėliais, kurie kariauja su Asadu. Ką galite pasakyti apie tai? Būtent apie tai, kad Rusija bombarduoja ne tuos, kuriuos reikėtų.

- Jie visi meluoja. Žiūrėkite, ta vaizdo medžiaga, kuri pasirodo, paskelbiama dar iki mūsų lakūnų vykdomo teroristų pozicijų bombardavimo.

- Sirijos Prezidentas Asadas taip pat bombarduoja savo šalies gyventojus. Ar galima sakyti, kad Asadas yra Jūsų sąjungininkas?

- Prezidentas Asadas padarė nemažai klaidų Sirijos konflikto metu. Tačiau konfliktas nebūtų tokio mastelio, jei nuo pat pradžių nebūtų buvęs palaikomas pinigais, ginklais, kovotojais. (...) Sąjungininkas Asadas ar ne sąjungininkas, mes nenorime, kad situacija Sirijoje būtų tokia, kokia ji tapo Libijoje arba Irake.

Sirijai būtina Konstitucijos reforma, išankstiniai prezidento ir parlamento rinkimai. Ir tik Sirijos žmonės turi nuspręsti, kas valdys šalį.

Asadas nenaikina savo žmonių, o kovoja su tais, kurie atėjo pas jį su ginklu. O jei dėl to kenčia taikūs gyventojai, pirmiausia atsakingi tie, kurie kovoja su juo.

- Jei Asadas pralaimės rinkimus, ar Jūs suteiksite jam prieglobstį Rusijoje?

- Per anksti apie tai kalbėti. Mes ponui Snoudenui suteikėme prieglobstį, tai sunkiau, nei jį tektų suteikti Asadui.

Pirmiausia turi pasisakyti Sirijos žmonės. Jei viskas vyks demokratiškai, Asadui niekur nereikės važiuoti. Ir nesvarbu, bus jis prezidentas ar ne.

Bus daugiau

Susiję:

Interviu su Vladimiru Putinu (1): „Reikia sukurti kažką bendro, apjungiančio visą Europą“