Juzefas Pilsudskis – lenkų pasididžiavimas, maršalas pagarsėjęs bolševikų invacijozs stabdymu Europoje, todėl gerbiamas ir Lietuvoje. |
„Pilsudskinės Lenkijos neliks ir pamatų. Tautų kalėjimas subyrės nuo vokiečių smūgių per keliolika dienų. Šis smūgis Lenkijai daug kainuos, bet proto neduos.
Lenkiškai katalikiškas tikėjimas, prisotintas atgijusiu fanatizmu, kitų tautų zoologine neapykanta, dar kartą pakels galvą. Ilgą laiką čia bus nei šiokia, nei tokia taika, bet šioji taika lenkus labiau išvargins negu karas.
Lenkai šauks: „Laisvės, laisvės!“ Bet tautinėms mažumoms patys laisvės jokiu būdu neduos. Niekas nenorės – pagal amžinąją tautos tradiciją – dirbti prasto fizinio darbo.
Tuomet lenkai pasiges juodnugarių lietuviškų pagonių – artojų.
Vienas aukštas dvasininkas skelbs: „Aš pirma gimiau lenku, tik po to buvau krikštytas kataliku. Užtat lenkiškumas man svarbiau“.
Baltarankių bajorų ainiai ims kliedėti apie nusavintų, išdraskytų dvarų susigrąžinimą.
Taip triukšmaujant, purvą aplink save didinant, įsigalės toks skurdas, kad Lenkija bus viešai galingųjų valstybių apšaukta prasiskolinusia elgeta.
Gailestingi žmonės jai rinks aukas, išmaldas. Lietuvoje tada bus žymiai sočiau gyventi, nes čia Žmonės gaus sąlygas savam darbštumui parodyti. Ne visi lenkai savo noru trokš grįžti Lenkijon, bet dalis jų prievarta turės kraustytis tėvynėn ir paragauti „brolių“ meilės.
Vienas aukštas, lenkas dvasiškis paskelbs tokią tiesą: „Pusė mano širdies Lietuvoje. Lenkijoje jau nėra lietuvių, o Lietuvoje – lenkų.
Lenkijoje gyvena vien sulietuvėję lenkai, o Lietuvoje – sulenkėję lietuviai. Taika abiem besiginčijančioms tautoms“.
Lenkija paskęs šiurpesnėje anarchijoje negu Žečpospolitos laikais. Lietuviams jokiu būdu ne pakeliui su lenkais. Lietuvos kelias – tegul ir kruvinas, skausmingas, bet savitas, grynai lietuviškas.
Lenkija dar ryškiau atkartos amžinąją klaidą, besistengdama atnaujinti lenkišką katalikybę. Tarptautinė, universalinė katalikybė jiems svetima.“
Ką čia pasakyti?
Tai – ne Putino propaganda.
Ir net ne Lukašenkos.
Tai – Oskaras Milašius.
Kiekvienas tedaro savo išvadas.