Visuomenės veikėja, Žmonių partijos atstovė Nijolė Oželytė ragina teisingai pasirinkti Prezidento rinkimuose ir savo balsą atiduoti už Žmonių partijos kandidatę Ingridą Šimontę.
Apie tai moteris paskelbė savo įžvalgoje „Mintys apie PASIRINKIMĄ“.
„Pirmiausia norėčiau pasveikinti mus visus su tuo, kad pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje mes turi net DU puikiai išsilavinusius, protingus, šiuolaikiškus ir tiesiog gražius žmones, kurie tikrai gali tapti mūsų valstybės veidu. Net DU!!! Taip naujais laikais dar nėra buvę (save gerbiantys ir savo valstybę vertinantys piliečiai, manau, kitų pasirinkimų nenagrinėja).
Puikiai suprantu, kad Prezidento asmuo yra greičiau valstybės prestižo ir piliečių orumo reikalas, nes judėjimo krypties jau niekas pakeisti negalėtų, nes komunistinių bebrų galių jau beveik nebeliko. Atrodytų, kad pasirinkti labai sunku, nes abu šie žmonės verti pagarbos, bet... Vienam iš jų aš turiu porą „bet”, kurie manompasirinkimą daro absoliučiai lengvu.
Tie „bet“ gal lieka nepastebėti žmonių, kurie nesigilino į patį politikos veikimo mechanizmą, bet jie rėžia ausį tiems, kurie šiek tiek tame gaudosi.
Pirmas bet: pabandykite įsivaizduoti, kad jūs nusprendėte tapti Prezidentu, jūsų šeima pritarė, porą metų save garsinate visomis įmanomomis priemonėmis ir va jau šaunate į reitingų aukštumas. Pats vienas viską padarėte už savo paties uždarbį – jokia politinė jėga, jokios finansinės struktūros jūsų nestumia, esate laisvas ir nepriklausomas, kaip kad žmonėms, kurie nesuvokia politinio žaidimo taisyklių, labai patinka. Tas pasakas galima pasakoti susitikimuose su pagyvenusiais ir naiviais žmonėmis, nes į tokį aukštą postą užsimoję vienišiai taip ir lieka svarbiais tik savo svajonėse. Nedeklaruoti tikrieji rėmėjai, aiškinant, jog tai „visi žmonės“, manęs ne tik kad neįtikina, o verčia sunerimti – kodėl reikia slėpti tai, ką kiti kandidatai atvirai deklaruoja, nors supranta, kad ne visiems jų rėmėjai patiks.
Antras bet: į pastebėjimą, kad gal negalima į aukščiausią politinį postą kopti visiškai nepabuvus žemesnio rango politiku, žmogus atsako, kad dirbo pinigų departamento vadovu, kūrė pinigų politiką. Gal tai anekdotas ar jis tikrai nesupranta, kad valstybės tarnautojas nėra ir negali būti politiku, kaip bevadintų savo darbą. Valstybės tarnautojas su politika neturi nieko bendro, jis dirba kokioje nors vienoje srityje, o politikas yra tas, kuris derina piliečių ir jų grupių interesus valstybėje. Tai absoliučiai skirtingos veiklos sritys. Tai kaip suprasti - gudrauja žmogus, kad žmonėms patiktų ir įtikintų (tuo nelabai tikiu) ar absoliučiai nesusigaudo kas yra toji politika, į kurios aukščiausią poziciją jis pretenduoja????
Bet mano pasirinkimui svarbiausias yra kitas dalykas – tai motyvacija siekiant Prezidento pozicijos. Vieno pretendento reakcija į tai, kad jis buvo pralenktas reitingų lentelėje, išdavė labai nemenką savimeilę. Kita pretendentė išvis niekada negalvojo dalyvauti Prezidento rinkimuose ir tik atsakomybė už daugybės žmonių norą ją ten matyti įpareigojo savo nuostatas keisti. Žmogus einantis vykdyti pareigą žmonėms, mano akimis, aukso vertas, nes tai reta motyvacija šiais laikais, dažniausiai veda savimeilė, susireikšminimas, naudos siekimas.
Vienu žodžiu – aš UŽ INGRIDĄ Ingrida Šimonytė, žmogų be jokių sovietinių žymų, su puikiu humoro jausmu, demokratišką, nehomofobišką, jaunos Lietuvos veidą“, - visuomeniniuose tinkluose parašė N. Oželytė.
Keli susiję:
N. Oželytė sukritikavo fašistuojantį Putino kloną A. Juozaitį ir pasiūlė Lietuvai idealaus Prezidento kandidatūrą
Prabėgo šešeri metai, o situacija dar labiau paaštrėjo
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]