Išleista nauja nuteisto leidėjo knyga

Knygos viršelio faksimilė.

Nuteistas už Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ išleidimą žurnalistas ir leidėjas Povilas Masilionis savo 80-mečio proga išleido knygą „Būti žmogumi pavojinga“. Čia siūloma tos knygos „Pratarmė su fantastikos prieskoniu.“

Vaikščiojančių schemų šalyje

Po grandiozinių darbų vardan tos Lietuvos viename prašmatniausių Vilniaus restoranų susirinko pulkelis didžiavyrių: Bankininkas, Politikas, Sąjūdietis ir Oligarchas.

Pirmasis prabilo Sąjūdietis. Atvertęs žadantį vakarietišką vakarienę meniu, jis ištarė svajingu balsu:

– Ar prisimenate, kaip mes beveik prieš trisdešimtmetį, išsivaduodami iš sovietinio jungo, pagimdėme svajonę kurti Gerovės valstybę? Sakėme: bus tik taip, kaip Skandinavijos šalyse, ne kitaip!

– Prisimenu, prisimenu, – skubėjo patvirtinti Politikas. – Ir tai mes darėme pirmieji iš visų sovietinių respublikų!

– Darėme ir nepadarėme, – replikavo jau nepriklausomos Lietuvos produktas Bankininkas. – Todėl dabar suremkime pečius ir ženkime pirmyn – į Gerovės valstybę!

– Siūlau panaudoti mano Gerovės tėvonijos patyrimą, – ilgai tylėjęs, prabilo Oligarchas. – Aš prie įėjimo į savo rūmus iškėliau užrašą: „Gerovės tėvonija“. Po to paverčiau savo pavaldinius nemąstančiomis, neprieštaraujančiomis man ir mano žodžiais niekada neabejojančiomis vaikščiojančiomis schemomis. Ir tapo visi patenkinti bei laimingi.

Oligarchas po kelių amerikietiškojo viskio taurelių atskleidė savo bičiuliams net teorinį tokio genialaus išradimo pagrindimą. Pasirodo, šitaip jis pasitinkąs artėjantį robotizacijos amžių.

– Tikrai šaunus išradimas! – šūktelėjo Politikas. – Įdiekime jį visoje Lietuvoje!

– Teisingai! – entuziazmui pakilus, pritarė Sąjūdietis. – Mes ir dabar, kaip tada, prieš trisdešimtmetį, patapsime inovacijų ledlaužiais!

– Tad prie darbo! – dosniai sumokėjęs priėjusiam padavėjui už tą vakarietiškai sočią ir viltingą vakarienę, Bankininkas išlydėjo savo bičiulius.

Na ir pasikeitė po tos atmintinos vakarienės mūsų mažas gintaro lašelis Lietuva! Visuose šalies pasienio postuose atsirado užrašai: „Gerovės valstybė“. Ypač dideli tokie plakatai suplazdėjo prie mūsų sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Šaunieji gintaro šalies policininkai, pasitelkę į pagalbą savanorius politikus, gaudė besislapstančius Marijos žemės piliečius ir pavertinėjo juos vaikščiojančiomis schemomis. Kas suspėjo, bėgo iš Lietuvos, net pasipustydami padus.

Atrodė, Gerovės valstybė jau sukurta. Tik staiga iš suverstų bei paskirtų deginti Gerovės valstybei pavojingų knygų stirtos išlindo ten buvęs pasislėpęs Žurnalistas ir pradėjo viešai abejoti tų bičiulių atlikto darbo prasmingumu.

– Į teismą jį už tokias kalbas! – ėmė šaukti Politikas, o jam karštai pritarė kiti bičiuliai:

– Jei dar cypsėsi, teks ilgam tave įkišti į kalėjimą!

Kai mūsų šaunieji policininkai Žurnalistą išvedė į teismą, Politikas davė nurodymą – visur po užrašais: „Gerovės valstybė“ prirašyti mažesniu šriftu: „Būti žmogumi pavojinga“.

Po to Oligarchas papasakojo naujausią anekdotą:

– Atsirado Lietuvoje Politikė, kuri pasiskelbė Žmonių prezidente. Ir TS-LKD pasiskelbė Žmonių partija. O juk žmonių tai čia nebėra. Tik vaikščiojančios schemos! Chi, chi, chi... Cha, cha, cha...