Išskirtinis „ekspertai.eu“ interviu su „Barnevernet“

Ekspertai.eu kreipėsi į tai, kas Lietuvoje vadinama „Barnevernet“. Iš tikro šis žodis norvegų kalba reiškia „vaikų apsauga“ (norv. et barn – „vaikas“, vern – apsauga, globa). Organizacijos pilnas pavadinimas – Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas (Barne-, ungdoms- og familiedirektoratet, BUFDIR, arba tiesiog Norvegijos Vaikų apsauga).

Ši institucija sutiko atsakyti į rūpimus klausimus.

- Papasakokite apie vaikų apsaugą ir „Barnevernet“ veiklą Norvegijoje. Kokie jos pagrindiniai principai?

- Norvegijos Vaikų globos įstatymo (1992 m.; visas tekstas – čia – red. past.) pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vaikai, kurie gyvena sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, gautų reikalingą pagalbą ir rūpestį. Šis įstatymas taikomas visiems Norvegijos vaikams nepriklausomai nuo jų gyvenimo statuso, išsilavinimo, tautybės, pilietybės. Norvegijos įstatymai paremti vaiko gerovės užtikrinimu. Vaiko teisių konvencija yra greičiausiai ir plačiausiai ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis istorijoje, Norvegija ją pasirašė 1991 m. Visi vaikai Norvegijoje turi augti saugioje aplinkoje. Užtikrinti vaikų interesus – fundamentalus vaikų apsaugos principas Norvegijoje.

- Kiek vaikų paimta globoti iš jų tėvų nuo Jūsų tarnybos veiklos pradžios 1992 m.? Kokios buvo pagrindinės priežastys, kodėl tai padaryta?

- Vien 2014 m. globoti Norvegijoje paimta 2414 vaikų. Iš jų 1662 (69 proc.) motinos buvo gimusios Norvegijoje. Kitaip tariant, 31 proc. globon paimtų vaikų – iš užsienyje gimusių motinų.

Pagrindinės priežastys – žiaurus elgesys, smurtas, seksualinė prievarta, psichologinės problemos, narkomanija, kitų kvaišalų vartojimas.

- Kaip manote, kodėl vyksta protestai prieš „Barnevernet“ veiklą? Kaip tai vertinate?

- Norvegijoje reikalaujama, kad žmonės gyventų pagal Norvegijos įstatymus. Neseniai mes pamatėme, kad Norvegijos Vaikų apsauga yra sistema, kurią sunkiai supranta užsieniečiai, atvykstantys gyventi į Norvegiją. Jiems gali būti iššūkis suvokti, kad vieša institucija, kokia yra Norvegijos Vaikų apsauga, gali įsikišti į privatų šeimos gyvenimą ir perimti vaikų globą. Įstatymai Norvegijoje draudžia fiziškai ar psichologiškai bausti vaikus. Žmonės, kurie prieš vaikus naudoja smurtą, rizikuoja patekti į kalėjimą.

- Kai kurios čekų, lietuvių, rumunų ir kitų tautybių šeimos pradėjo didelę kampaniją prieš Jūsų tarnybą. Ką jiems pasakytumėte?

- Kaip jau minėta, Norvegijoje būtina gyventi gerbiant Norvegijos įstatymus.

Be to, valstybei svarbu, kad vaikų apsauga vyktų konfidencialiai pagal Norvegijos Vaikų įstatymą. Priėjimą prie konfidencialios informacijos turi tik tėvai ir tie, kurie dalyvauja tose bylose. Tik patys tėvai, jei to nori, gali suteikti tokios informacijos.

- Ar visi tėvai, iš kurių vaikai buvo paimti, buvo asocialūs?

- Vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas neturi teisės kištis į vietinių Vaikų globos tarnybų reikalus, komentuoti jų veiksmus tam tikrose savivaldybėse. Vaikų globos bylos yra griežtai konfidencialios. Globą paskirti gali tik Apskrities teismas arba Apskrities socialinės rūpybos tarnyba. Kai sužinoma apie galimai kenksmingas sąlygas, vaikų globos tarnyba turi kruopščiai ištirti situaciją ir nuspręsti, ar šeimai reikalinga pagalba. Globos orderis išduodamas mažiau nei 30 proc. vaikų, kuriems, įtariama, reikalinga globa. Tai vyksta tik labai rimtais atvejais – tokiais kaip žiaurus elgesys, smurtas, seksualinė prievarta, psichologinės problemos, narkomanija, kitų kvaišalų vartojimas.

- Ačiū.