Įsivaizduokime tokią groteskišką situaciją: jei aktorius Gerardas Depardieu būtų pilietybės prašęs ne Rusijos, o Lietuvos. Neabejotinai iš Prezidentūros būtų atėjęs mandagus atsakymas – aktorius neturi nuopelnų Lietuvai, todėl negali būti jos piliečiu. Net jei koks Nobelio premijos laureatas pamiltų mūsų kraštą ir užsinorėtų su juo susisieti, jam tai nepavyktų, nes sulauktų mandagaus neigiamo atsakymo, kad nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Tokio sulaukė ir Lietuvai atstovaujanti čiuožėja amerikietė Isabella Tobias. Kartu su Deividu Stagniūnu čiuožianti sportininkė su savo partneriu prarado viltį dalyvauti kitais metais Sočyje (Rusija) vyksiančiose olimpinėse žaidynėse. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paklausė Pilietybės komisijos išvadų ir išimties tvarka amerikietei pilietybės nesuteikė.
Šokiai ant ledo yra porinė rungtis ir rasti du aukšto lygio, tarpusavyje derančius sportininkus yra labai sudėtinga. Todėl pilietybę čiuožėjams išimties tvarka suteikia net tokios šios sporto šakos mekos kaip Rusija ir JAV.
Šis Prezidentūros sprendimas nenustebino, nes bandymų jau būta. Kita, ankstesnioji to paties D. Stagniūno partnerė Katherine Copely prieš trejus metus irgi nesėkmingai bandė tapti Lietuvos piliete. Dar anksčiau 2006-iais prezidentas Valdas Adamkus nesuteikė Lietuvos pilietybės išimties tvarka amerikiečių krepšininkei Kathryn Douglas.
Jei pats sprendimas buvo nuspėjamas, tai jo argumentaciją galėtume vadinti nuobodžia sofistika. „Pilietybės įstatymas aiškiai nurodo, kad tai turi būti žmogus, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Už būsimus nuopelnus negalima suteikti pilietybės. Pilietybė pagal savo esmę yra asmens teisinio ryšio su valstybe patvirtinimas. Tai nėra kažkoks aktas, kurio pagrindu asmuo galėtų lengviau atvažiuoti į šalį ar gauti iš to naudą. Pilietybė nėra dovana“, – BNS sakė Prezidentūros Teisės skyriaus vadovė Rasa Svetikaitė. Buvo pabrėžta, kad kandidatė nėra integravusis į Lietuvos visuomenę.
Turėtume pasakyti, kad nuopelnai yra traktavimo klausimas. Juk sporte patekti į pirmus čempionatų dešimtukus yra didelis pasiekimas. Be to, pagal tokią logiką joks užsienio sportininkas niekada negalės gauti Lietuvos pilietybės išimties tvarka, nes jis juk negali atstovauti mūsų šaliai be pilietybės (dailiojo čiuožimo čempionatai yra išimtis).
Tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnis nurodo, jog nuopelnais Lietuvos Respublikai laikoma užsienio valstybės piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Nedaug visuomenės gyvenime yra veiklos rūšių, kurios taip garsintų vieną ar kitą šalį, kaip sportas. Globaliame pasaulyje jis savitu būdu reprezentuoja valstybių dėmesį kultūrai, vystymosi spartą, ugdo patriotiškumą. Nė viena su sveiku protu nesusipykusi šalis neatsumia kultūros veikėjų, mokslininkų ar sportininkų, kurie nori būti jos piliečiais. Negana to, pasaulyje ši išimties tvarka dažniausiai taikoma būtent sportininkams.
Paradoksalu, bet mūsų mažytės šalies garbę nori ginti mergina iš JAV, supervalstybės pilietė, o to neretai, pavyzdžiui, mūsų numylėtieji krepšininkai, tikri jos piliečiai, kratosi. Ir teiginys, kad I. Tobias blogai integravosi į mūsų visuomenę, atrodo absurdiškai, kai žinome, kad tūkstančiai Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, yra dezintegravęsi iš jos.
Akivaizdu, kad už šio sprendimo slypi politinės priežastys. Tai – „paksogeito" pasekmės. Iki jo pilietybė išimties tvarka buvo teikiama nesunkiai. Po skandalo su Jurijumi Borisovu ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo šioje pilietybės suteiktimo istorijoje tapo beveik neįmanoma gauti pilietybę išimties tvarka.
Tačiau kodėl turime dėl vienos skandalingos istorijos laužyti kitų žmonių likimus? Kaip šią šalį turi vertinti D. Stagniūnas, kuriam jau antrą kartą atimama galimybė dalyvauti olimpiadoje?
Prezidentė išreiškė savo valią, kuri tebuvo tik atsisakymas žengti drąsų žingsnį ir nenoras prisiimti atsakomybę. O gal prezidentę valdo baimė, kad jai būtų pagrasinę apkalta jos oponentai?
Tad, kaip įprasta istorijos svarstyklėse: vienoje pusėje – politiniai interesai, o kitoje – jaunų žmonių gyvenimai. Ir, kaip visada, nusvėrė politika.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]