Istorikas nesupranta D. Grybauskaitės raginimo Vokietijai pamiršti praeitį

Prezidentė Vokietijai: pats laikas liautis gręžiotis į praeitį

Liepos 7 d., prieš NATO viršūnių susitikimą, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Vokietiją Europoje imtis karinio vadovavimo vaidmens. „Manau, kad pats laikas Vokietijai pradėti daugiau pasitikėti savo jėgomis ir liautis gręžiotis į praeitį, baiminantis istorinių nuoskaudų“, - pasakė prezidentė interviu, duotame Vokietijos naujienų agentūrai DPA.

Pasak jos, šiuo metu Europoje kažkas turi prisiimti papildomą politinę ir karinę atsakomybę, ir tik Vokietija, didelė ir ekonomiškai stipri valstybė, yra pajėgi tai padaryti.

„Šioje naujoje eroje, naujoje epochoje Europa turi spręsti naujus gynybinius uždavinius, – teigė Dalia Grybauskaitė, turėdama galvoje NATO ir Rusijos konfrontaciją. – Vokietijai nelieka jokios kitos išeities, kaip tik imtis vadovaujančio vaidmens.“

A. Bumblauskas: istorijoje nieko pamiršti negalima

Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas mano, kad nieko istorijoje pamiršti negalima.

„Politikai labai dažnai sako: istoriją palikime istorijai. Kai jiems reikia, sako, užmirškit, kai reikia, sako, prisiminkit. Čia jų darbas. Nekreipkim dėmesio. Tas pasakymas, kad reikia kažką pamiršt, yra kažkoks neaiškus. Nesuprantu, kaip pamiršt, kaip tas daroma?“

URM komentuoti atsisako

Užsienio reikalų ministro (URM) atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius pareiškė, kad URM prezidentės žodžių nekomentuos.

Kodėl, užsienio reikalų politiką formuojančios institucijos atstovas, nepaaiškino.

N. Gitkindas: prezidentai nederėtų mokyti vokiečių

Muzikantas, legendinės Kauno hipių grupės „Raganiai“ narys, dabar gyvenantis Izraelyje Natanas Gitkindas sakė: „Dėl Grybauskaitės: ji yra silpnos, karine prasme, šalies prezidentė ir karštligiškai ieškanti skydo pas kitus ir tai suprantama. Aš manyčiau, kad jai nederėtų mokyti vokiečių šiuo jiems labai traumatišku moraliniu klausimu juolab, kad Lietuva tokių dilemų pati, didžiausiam džiaugsmui, neturi. Apart kaltės už visaliaudiškai priimtą nacistinę „Galutinio sprendimo“ politiką ir jos žvėriškas pasekmes naikinant „antrarūšes tautas“ kaip žydus ir čigonus, komunistus bei homoseksualus, Vokietija neša visą jos inicijuoto Antrojo pasaulinio karo, nunešusio milijonus gyvybių, taip pat ir daugelį milijonų vokiečių, kaltės naštą. Sakykime, kad tarp vokiečių dar yra kažkokia dalis pateisinančių „Galutinį spendimą“, kaip jų yra ir kitose vietose, kadangi visada ir visur bus žmonių norinčių apkaltinti kitus savo nelaimėmis, materialine būkle ar pasiekimų stoka ir tai dalies vokiečių (tikiu, kad labai mažos dalies) akimis dabar jau netrukdytų Vokietijai imtis labiau agresyvios karinės politikos, tačiau jie, vokiečiai, visų pirma jaučia atsakomybę už Antrojo Pasaulinio Karo padarinius Vokietijai, milijonams žuvusių frontuose, ir per sąjungininkų bombardavimus, sunaikintą ekonomiką, okupuotą ir padalintą amerikiečiais, anglais, rusais ir prancūzais Vokietiją, milijardus išmokėtus okupuotoms valstybėms kaip reparacijas ir visa tai už savo pačių rasistinę, nacistinę ir megalomaninę politiką pasitelkusią į pagalbą pačius žemiausius, tokios kultūringos tautos kaip vokiečiai, instinktus. Aš manau, kad tai yra teisėtas ir natūralus Vokietijos pasirinkimas nesiimti aktyvios karinės rolės, apart gynybos. Tai yra jų pačių sąžinės reikalas, kada Vokietija bus laisva nuo kaltės jausmo, visi kiti galės tai įvertinti kiekvienas pagal savo pasaulėžiūrą ir varpinės aukštį... bet, vis dėlto yra žaizdų, kurių laikas negydo...“

N. Gitkindas gimė 1949 metais Kaune. Į Izraelį jis išvyko 1980 m. Pirmoji diskoteka Lietuvoje susijusi su kultine roko grupe Raganiai, susikūrusia 1969 metų pradžioje Kaune, kurią su bendraminčiais įkūrė N. Gitkindas. Grupė iširo 1972 m. vasarą, veiklą atnaujino 2001 metais Izraelyje, veikli iki šiol. Raganiai būrė apie save laisvų žmonių komuną, o jų bendraminčiai Smūtkeliai pradėjo organizuoti pirmąsias Lietuvoje ir net visoje Tarybų Sąjungoje diskotekas. Muzikiniai stiliai: elektrinis bliuzas, ritmenbliuzas, rokenrolas – 1969, roko baladė, sunkusis rokas 1970–1971, artrokas – 1972, klasikinis rokas, sunkusis rokas, džiazrokas 2001–2011 m.