Nuo pat šios vyriausybės formavimo ir darbo pradžios plika akimi buvo matyti, kad du valstybės vežėčių ratai ant tos pačios ašies – prezidentūros ir vyriausybės, – girgžda, kartais sužviegdami. Po pirmadieninių prezidentės ir premjero rytinių arbatėlių tas girgždėjimas trumpam nurimdavo, tarytum ašį būtų kas saikingai degutu patepęs, tačiau per savaitę vėl trinties atsirasdavo. Galima būtų svarstyti, kad prezidentė savo akiratyje nenori matyti bent kiek potencialaus konkurento, kurį kas savaitę pastato į pažo vietą. Nebeverta nė prisiminti tų momentinių žiežirbų formuojant koaliciją Seime, anglų kalbos egzaminų Prezidentūroje ir pretendentų nesėkmių, užmetimų vyriausybei per metinį prezidentės pranešimą – visa tai liudija, kad trinties esama. Pastarųjų savaičių girgždesiai, regis, kur kas rimtesni ir labiau girdimi. Duodama dešimties minučių interviu (monologą) LRT, praeitą penktadienį prezidentė nedviprasmiškai pasisakė apie būtinybę iškelti penkių milijardų (nesuprasi, litų ar eurų) ieškinį „Gazpromui” už monopolinę elgseną, ir kad tai padaryti reikėjo daug anksčiau, o tai, kad delsiama, yra nenaudinga dabar ir perspektyvos prasme. Dėl sutarties su „Chevronu” prezidentė kalbėjo, kad padėtis sudėtinga, nes nėra surasta bendros kalbos su vietos gyventojais, nors kitu sakiniu jau ėmė aiškinti, kad skalūnų dujos yra ne tik bendruomenės interesas, bet visos Lietuvos nuosavybė, o trečiuoju sakiniu priminė vyriausybei, kad susitarimai su „Chevronu” turi būti skaidrūs ir daromi viešai.
Tuo pat metu už uždarų durų premjeras Algirdas Butkevičius kažką derėjosi su „Gazpromo” šefu Aleksejum Mileriu ir net neinformavo prezidentės bei visuomenės, ko tasai čia buvo atvykęs ir kokiais klausimais derėjosi. Po derybų ar pokalbių su „Gazpromo” šefu A. Butkevičius nepaaiškino nieko, taip pat, kaip tuo klausimu iš jo burnos nuo pat vadovavimo Vyriausybei neišgirsdavome nieko arba vien prieštaringus plepalus. Prezidentei toks eunuchiškas mėmės elgesys, be abejo, yra naudingas, nes šalia jo prezidentė atrodo ir nuosekli, ir principinga, tačiau neskubėkime ploti katučių. A. Butkevičius, matyt, tikisi didelių „Gazpromo” nuolaidų dėl būsimų dujų kainų ir mūsų šilumos vartotojas už tokį „lankstų“ premjero žygdarbį gali su kaupu atsidėkoti jam ir jo partijai per būsimus Prezidento ir savivaldos rinkimus. Žaidimas tęsiasi, nors prezidentinė partija jau seniai pralošta. Prezidentė gana gudriai neskubina enšpilio, nei šachuoja, nei matuoja, kaip katė neskuba pelės iš karto pjauti, tiesiog žaidžia su ja, kol jėgos vargšelei visai išsenka. Jei Premjeras turėtų politinį stuburą ir bent šiek tiek ambicijų, turėdamas Seime tokią koalicijos daugumą jau seniai galėjo suorganizuoti mūsų pirmajai ledi apkaltos procesą (prielaidų tam buvo per akis), tačiau iešmutis yra iešmutis.
Po prezidentės interviu LRT, tokio žygio galėjo imtis ir Darbo partija (leiboristai) (beje, ir anksčiau), kai prezidentė ėmėsi komentuoti Gapšio–Gedvilo pirmininkavimo Seimui dilemą. Jos komentaras buvo atviras kišimasis ne į savo kompetencijos zoną. Dažnai atrodo, kad prezidentė nesuvokia savo kompetencijos ribų, panašiai, kaip save suvokia ir elgiasi V. Putinas.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]