Įvairialypių grėsmių akivaizdoje, Prezidentūroje patvirtintas siekis krašto apsaugai iki 2030 m. skirti 2,5 proc. BVP

Nuotr. prezidentas.lt

Siaučiančios pasaulinės koronaviruso pandemijos metu, vis labiau agresyvėjant Rusjai, vis pavojingėjant grėsmei Lietuvos nacionaliniam saugumui Kinijai, bei tiksint netoli Lietuvos sienos atominei bombai Astrave, šalies vadovas Gitanas Nausėda sausio 20 d. vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui.

Jame buvo svarstomi naujos Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos rengimo ir krašto apsaugos sistemos plėtros klausimai bei aptartas efektyvesnio krizių ir ekstremalių situacijų valdymo poreikis.

„Pastaraisiais metais įsitikinome, kad Lietuvoje veikianti krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema neatitinka iššūkių, su kuriais susiduriame šiandien ar galime susidurti ateityje. Astravo atominės elektrinės, koronaviruso, aplinkosaugos krizių keliamų grėsmių akivaizdoje turime didinti valstybės atsparumą ir užtikrinti nuolatinę parengtį“, - pasakė G. Nausėda.

Išklausę pristatytą informaciją, VGT nariai pripažino, kad dabartinė krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema turi silpnųjų vietų, tokių kaip lyderystės ir koordinavimo trūkumas, neefektyvus dviejų valdymo lygmenų – savivaldos ir valstybės ekstremalių situacijų – atskyrimas, sprendimų privalomumo stoka, silpna sąveika tarp skirtingų institucijų.

VGT nariai nusprendė pritarti Valstybės ginkluotos gynybos 2021–2027 m. koncepcijos sudarymo principams. Sutarta, kad naujas šios koncepcijos dokumentas turi būti parengtas ir su VGT nariais suderintas iki šių metų kovo 1 d., o vėliau patvirtintas artimiausiame VGT posėdyje.

VGT posėdyje taip pat buvo įvertinta krašto apsaugos sistemos plėtros, pajėgumų vystymo prioritetų ir svarbiausių projektų įgyvendinimo situacija.

Susipažinę su Lietuvos kariuomenės strateginių neliečiamų atsargų sukaupimo valstybės gynybai apžvalga, VGT nariai pritarė vykdomai krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrai ir tęstiniam jos finansavimui.

„Atsižvelgiant į 2018 m. politinių partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, patvirtintas įsipareigojimas užtikrinti, kad išlaidos krašto apsaugai nuosekliai augtų ir 2030 m. siektų 2,5 proc. šalies BVP“, - skelbiama Prezidentūros pranešime visuomenei „Prezidentas: krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemai būtinas skubus tobulinimas“.

VGT nariai yra G. Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Posėdyje taip pat dalyvavo Ministrės Pirmininkės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Lančinskas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Ekspertai.eu primena, kad siekis 2,5 proc. šalies BVP skirti krašto apsaugai yra tik minimalus siekis. Buvęs Žmonių partijos atstovas Vygaudas Ušackas ragino į gynybą investuoti ne 2 ar 2,5, o 4 proc. bendrojo vidaus produkto.

Šaltinis: prezidentas.lt

Susiję:

V. Ušackas ragina gynybai skirti 4 proc. BVP ir tuo pačiu nerimauja dėl JAV prezidento veiksmų