Izraeliui gresia masinė emigracija

Rugpjūčio 6-ąją Izraelio Centrinis statistikos biuras (tinklapis ČIA) pateikė stulbinančius skaičius: iš Izraelio jau emigravo (išvažiavo ir negrįžo) beveik 700 tūkstančių jo piliečių. Manoma, kad pagrindinės emigracijos priežastys – vis prastėjanti ekonomika ir agresyvi šalies valdžios vidaus ir užsienio politika.

Vien 2010 metais Izraelį paliko 10, 2 tūkstančiai žydų ir 900 arabų. Emigravę izraeliečiai – įsisenėjusi šalies problema, apie kurią viešai nekalbama. Vadinamąją jeridą – emigraciją (emigrantai – jordim) - draudžia žydų įstatymai, tačiau jų nepaisoma. Viduramžių filosofas Mošė Maimonidas yra rašęs, kad emigruoti žydai gali tik dėl žiauraus bado. Kyla klausimas: o gal Izraelyje – badas, apie kurį jį valdanti karinė chunta nutyli? Kodėl tuomet vyksta protestai šalies miestuose, deginasi jos piliečiai?

1980 metais paskaičiuota, kad JAV (daugiausia – Niujorke ir Los Andžele) gyvena apie pusę milijono emigravusių iš Izraelio žydų. Dar apie 250 tūkstančių žydų gyvena Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje. Izraelyje dabar yra 7,89 milijono gyventojų, iš kurių 75 procentus sudaro žydai, 25 procentus – arabai ir kitos tautos.

Pasak Centrinio statistikos biuro, 1990-2005 metais kasmet Izraelį palikdavo po maždaug 14 tūkstančių žydų. Kaip pagrindinės priežastys įvardijama blogėjanti ekonominė situacija, naujų galimybių ieškojimas. Izraelį paliko daugybė gabių mokslininkų, menininkų, šis fenomenas buvo pavadintas „smegenų nutekėjimu“, emigruoja 5 iš 1000 išsilavinusių izraeliečių.

2008-iais Izraelio valdžia investavo 19 milijonų šekelių, bandydama prisivilioti emigrantus atgal, tačiau nesėkmingai. Geriausiu atveju kai kurie žydai tiesiog trumpam atvažiuoja į Izraelį aplankyti savo giminaičių. Dažniau Izraelį palieka vyrai, nei moterys. 42 procentai jordimų (emigrantų) – nesusituokę. 65 procentai emigravusiųjų gyvena Europos šalyse.