Užsienio politikoje nėra draugų, yra tik interesai. Ir todėl, kad gautų Maskvos palaikymą sprendžiant Irano problemą, Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios „atiduoti“ Ukrainą Rusijai, mano portugalų leidinys „Observador“.
Kažkada Ukrainos prezidentas Petro Porošenka siūlė šalies konstitucijos pataisas, kurios numatė tam tikrą šalies decentralizaciją, tačiau be ypatingojo statuso suteikimo vadinamosioms Donecko ir Lugansko respublikoms. Tuo tarpu visai nesenai buvo paviešintas dokumentas, kuriame kaip tik buvo įtvirtintas ypatingojo statuso suteikimas Rusijos remiamų sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms. Šis pakeitimas buvo padarytas ne be JAV politinio spaudimo, kurį realizavo valstybės departamento vadovo pavaduotoja Viktorija Nuland (Victoria Nuland), ypatingai įtakinga užsienio politikos asmenybė Barako Obamos (Barack Obama) administracijoje. Liepos 16 d. ji ir ES atstovai dalyvavo Ukrainos parlamento posėdyje, tačiau dauguma parlamento narių pasisakė prieš šį prezidento siūlymą ir nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą.
Jei prorusiškiems regionams bus suteiktas „ypatingasis statusas“, Kremliaus rankose atsidurs svarbiausi Kijevo vyriausybės užsienio politikos svertai. Jei Kijevas bandys žengti žingsnius, kurie nepatiks Maskvai, sukilėliai bus pasiruošę juos neutralizuoti. Iš esmės, tai reikš Ukrainos kaip valstybės pabaigą.
Savo ruožtu Rusija padarė labai rimtas nuolaidas derybose su Iranu. Jei Vienoje pasirašyta sutartis įsigalios, Maskva laimės tikrai nedaug. Greičiau priešingai, nes kai bus atšauktos tarptautinės sankcijos, Irano nafta plūstelės į tarptautines rinkas ir iššauks kuro kainų griūtį (kuri ir taip šiuo metu vyksta, be jokių sankcijų atšaukimo). Šie veiksniai turės ypatingai didelę neigiamą įtaką Rusijos ekonomikai, kuri vis rimčiau grimzta į krizę.
Be to, Irano reikalavimas po 6 mėnesių atšaukti sankcijas ginklų tiekimui taip pat nebuvo patenkintas. Kremlius turės keletą metų palaukti, kol galės pardavinėti ginklus Teheranui.
Sirijos atveju Maskva, atrodo, yra pasirengusi prezidento Bašaro al Asado režimą palikti likimo valiai arba suteikti jam tik menkutę rolę šios Artimųjų Rytų šalies ateityje.
Tikėsimės, kad Malaizijos oro linijų „Boeing“ katastrofos atvejis, neįtrauktas į šių slaptų susitarimų orbitą ir katastrofos priežasčių atskleidimas nebus eilinį kartą atidėtas. Jungtinės Valstijos savo žinioje gali turėti tikslią informaciją apie katastrofos „autorius“ ir naudoti šiuos duomenis savo tikslams. Arba atvirkščiai.
Tuo tarpu Europos Sąjunga toliau skęsta „Graikijos problemoje“, parodydama visišką negebėjimą spręsti savo vidines problemas. Sekant įvykius tampa aišku, kad Graikijos problema nebus išspręsta tol, kol neįsikiš Jungtinės Valstijos, ir tai taps eiliniu ES nesusipratimu.
Šaltinis: observador.pt
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]