JAV karo ekspertas: niekas nėra laimėjęs karo prieš Rusiją prie jos sienų

Kodėl Ukraina niekaip nelaimi prieš Rusiją ir kodėl JAV visgi netieks ukrainiečiams ginklų, pasakoja Kennano Instituto (Kennan Institute) valstybinės politikos akademijos karo ekspertas Maiklas Kofmanas (Michael Kofman).

- Savo paskutiniame pranešime Obama pasisakė prieš ginkluotės tiekimą Ukrainai. Kodėl jis taip nusprendė, ypač įvertinus tai, kad jo aplinkos nuomonė yra priešinga?

- Reikėtų suprasti, kad čia yra kelios problemos.

Pirmiausia, prezidento aplinka nesistengia prezidento įtikinti. Svarbiausia, kad Nacionalinio saugumo taryba, kuriai vadovauja Suzana Rais (Susan Rice) mano, kad šis žingsnis būtų klaidingas ir problemos neišspręstų.

Antra problema yra ta, kad svarbiausias Europos politikos vedlys dėl Ukrainos yra Vokietija. Tai jiems tuomet irgi reikėtų persigalvoti. Mums juk reikia laikytis bendros politikos dėl Ukrainos. Vokietija taip pat mano, kad Ukrainai ginkluotės tiekti nereikia.

Reikia aiškiai suprasti, kad nesvarbu, kokia ginkluotė bus tiekiama, tai niekaip nepakeis situacijos, ta prasme, kad tai jokiu būdu nepakeis nei sukilėlių, nei Rusijos veiksmų.

- Kodėl? Mums juk tikrai būtų naudinga gauti nepilotuojamus skraidančius aparatus.

- Net jei mes šiandien priimtume sprendimą, ginkluotė neatsiras fronte rytoj. Tai truks tam tikrą laiką. Vadinasi, tai niekaip nepakeis esamos situacijos. Svarbiausia – tikėti ateitimi.

Daugelis mano, kad visos problemos yra dėl Ukrainos armijos. Ukrainos armija blogai kariauja, ji nekoordinuoja veiksmų su savanorių batalionais – jie nekariauja kaip vieninga jėga. Ukrainos armijoje yra struktūrinių problemų, kurių neišspręs papildomas apginklavimas, net jei mes jums pasiųstume geriausius savo tankus ir ant jų sumontuotume raketas ir minosvaidžius.

JAV turi didelę patirtį (ginkluotės tiekimo srityje). Mes tai darėme Irake, ir tai turėjo liūdnų pasekmių. Mes siuntėme prieštankinę ginkluotę Sirijos sukilėliams – nuo to jiems lengviau nebuvo. Tai tik pratęsė karą, o sukilėlius Sirijos armija vis tiek likvidavo.

JAV tikslas – surasti politinę išeitį iš šio konflikto, kad mes realiai galėtume imtis Ukrainos. Šis konfliktas palengva naikina Ukrainos šansus tapti nauja valstybe, įvykdyti reformas ir tęsti savo europinį kelią. Svarbiausia Amerikai ir Vokietijai – nesivelti į karą su Rusija. Karo prieš Rusiją jos pasienyje laimėti praktiškai neįmanoma. Tai absurdiška. Niekas per visą istoriją nelaimėjo karo prieš Rusiją šalia jos sienų. Planas tiesiog nusiųsti ginkluotę Ukrainai ir pažiūrėti, kas bus, gal iš to ir bus koks rezultatas, – netinka. Tai nėra strategija.

- Kaip tuomet paaiškinti respublikonų partijos senatorių pareiškimus, kuriais jie pasisako už ginkluotės tiekimą Ukrainai?

- Jie senatoriai, jie gali kalbėt. Tačiau kai reikia veikti – tai jau ne jų sfera. Jie neprisiima atsakomybės už savo rekomendacijų galutinį rezultatą. Prezidentas yra atsakingas už viską.

Jei jis pasiųs į Ukrainą ginkluotę – Rusija pakeis veiksmų taktiką. Rusija turi daug būdų, kaip kariauti, ir jie lengvai atsakys į mūsų veiksmus.

Tebūnie, mes pasiųsime jums prieštankines raketas ir jos sunaikins rusiškus tankus – tada viskas pasikeis? Juk rusai tikrai nėra kvailiai. Jie juk nesėdės rankų sudėję, kol jūs naikinsite tankus. Akivaizdu, kad jie pakeis taktiką. Tai popieriuje galima viską paprastai surašyti, tačiau mes viską suprantame, nes patys turime didelę kovų patirtį.

- Džonas Makkeinas (John McCain) aktyviai pasisako už ginkluotės tiekimą.

- Džonas Makkeinas… Jūs žinote, jo politika – siųsti ginkluotę visiems ir visada. Mes taip juokaujam. Jis turbūt neturi problemos, kurios nenorėtų spręsti bombomis. Jis per visą savo gyvenimą norėjo ką nors bombarduoti – ir Iraką, ir Siriją,  ir Libiją,  ir Gruziją, ir dabar Ukrainą. Jis visada turi vieną atsakymą dėl visų problemų. Jei Džonas Makkeinas būtų tapęs prezidentu, mes dabar dalyvautume dar keturiuose karuose papildomai.

Taip, šiuo metu prezidentas patiria milžinišką spaudimą ir, beje, ne iš respublikonų. Dauguma žmonių, kurie rašė ataskaitą (apie tai, kad Ukrainai reikia tiekti  ginkluotę) – tai itin įtakingi žmonės iš Hillari Klinton (Hillary Clinton) komandos. Realiai prezidentas turi atlaikyti  demokratų partijos, o ne respublikonų ataką.

- Tai reiškia, kad į visus šiuos pareiškimus reikėtų žiūrėti per būsimų rinkimų prizmę? Realiai šie pareiškimai liečia tik vidinę politinę kovą JAV viduje?

- Taip, žinoma, todėl kad šią ataskaitą pasirašė pats svarbiausias šios kampanijos žmogus – Mišėlė Flornoi (Michèle Flournoy), kuri, greičiausiai, dalyvaus rinkimuose Hillari Klinton komandoje ir kuri, sėkmės atveju, taps pirmąja moterimi gynybos ministro poste. Tai mūsų vidinės politikos niuansai.

Ji viena iš aštuonių žmonių, kurie pasirašė šią ataskaitą, dalyvavo ją kuriant. Pagrindinė šios ataskaitos mintis – priversti prezidentą pakeisti savo poziciją. Aš manau, kad tai neteisingas veiksmas Ukrainos atžvilgiu. Ginkluotės siuntimas nieko nepakeis, tik dar labiau išplės karo veiksmus.

- Koks variantas būtų geriausias Ukrainai?

- Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad būtų nutraukta ugnis, prasidėtų paliaubos ir konfliktas pereitų į politinių derybų erdvę.

JAV Ukrainos atžvilgiu turi turėti ilgalaikę strategiją, kad sukurtų Ukrainoje naują armiją. Ukrainai nereikalinga ginkluotė, jai reikalinga armija. Ginkluotė be armijos tiesiog neveikia. Ukrainai ir JAV reikia sukurti realų strateginį bendradarbiavimą. Šioje srityje mes galime dirbti bendrai, spręsti kardinalias Ukrainos problemas. Tai ekonominės reformos, tai politinės ir demokratinės reformos, tai kovingos armijos sukūrimas, kurią Ukraina pati gebėtų finansuoti.

O ne tai, kad, pavyzdžiui, mes siųsime Ukrainos armijai 1 milijardą dolerių per metus. Visas Ukrainos armijos biudžetas – 2 milijardai dolerių. Tai reikš, kad ginkluotosios pajėgos, kurias Ukraina turės po trijų metų, 50% priklausys nuo JAV pinigų. Tačiau juk mes neduosime pinigų amžinai. Mūsų užduotis sukurti tokią Ukrainos armiją, kurią šalis galėtų pati išlaikyti, kitu atveju tai neturi jokios prasmės.

- Ukrainoje dauguma žmonių tiesiog įsitikinę, kad JAV ginkluotė reikalinga todėl, kad be jos nebus įmanoma pasiekti paliaubų.

- Bet jūs niekaip paliaubų nepasieksite, naudodami ginkluotąsias pajėgas. Jūs jų paprasčiausiai neturite.

- Kaip mes apskritai galime kažko pasiekti? Prieš Rusiją sankcijos nėra stiprinamos. Ji vis labiau mus atakuoja. Visi mato išeitį ginkluotame pasipriešinime.

- Supraskite, tai Ukrainos vyriausybės iliuzijos.

Reali Ukrainos problema ta, kad niekas – nei Porošenka, nei Jaceniukas – nenori pasirašyti realaus kompromisinio susitarimo su Rusija. Jie nenori įsisąmoninti to, kas įvyko, ir duoti kažkokį politinį statusą sukilėliams. Jie labai bijo tautos – trečio Maidano.

- Iš tikrųjų, trečio Maidano tikimybė yra.

- Problema yra ta, kad Vakarams neleidžiama Ukrainoje priimti rimtus, brandžius sprendimus. Ukrainai paprasčiausiai nuolaidžiaujama.

Dėl to ukrainiečiai ir toliau gyvena iliuzijoje, kad jie su savo kovotojais gali kažkaip atsilaikyti kovoje prieš vieną stipriausių ir didžiausių armijų pasaulyje. To paprasčiausiai negali būti. Mano kolegos Rusijoje, turintys ryšių Generaliniame štabe, puikiausiai supranta, kad bet kurią dieną, jei Rusija to užsinorės, ji gali sunaikinti visą Ukrainos armiją per 72 valandas. Jie turi tokius planus.

- Mes tai suprantame.

- Tai neįvyks todėl, kad Rusija to nenori. Tačiau žmonės turi suprasti, kad problema ne prieštankinėse raketose. Jei mes tieksime šią ginkluotę Ukrainai, tai Rusija pasiųs ten kitus ginklus – lėktuvus, artileriją, paprasčiausiai nušluos tą teritoriją nuo žemės paviršiaus.

- Vadinasi, reikia pripažinti, kad šios teritorijos prarastos, atsisakyti jų?

- Šios teritorijos realiai prarastos. Vienintelis rezultatas, kurį aš matau per pastaruosius metus, – Ukraina nuolat praranda karius ir teritoriją. Ir jokių prošvaisčių. Sankcijos nepakeitė Maskvos politikos.

Kodėl jie atakuoja? Todėl, kad Minsko susitarimai Maskvai nieko nedavė. Rusija mano, kad ji rimtai suklydo, pasirašiusi Minsko susitarimus. Ukraina irgi neturėjo jokių nuoširdžių ketinimų vykdyti šiuos susitarimus. Be to, visi žino, kad be šio protokolo tarp Kijevo ir Maskvos rugsėjo 19 d. buvo pasirašytas antras protokolas, kuriame buvo kontroliuojamų teritorijų žemėlapis. Pagal šį žemėlapį Ukraina turėjo atiduoti Donecko oro uostą ir teritorijas, kurių Ukraina net nesiruošė atiduoti. Tai visi labai gerai žino. Ukraina niekuo nenorėjo nusileisti, nežiūrint į tai, kad ji pasirašė sutartį. Niekas nenori siekti kompromiso Ukrainoje.

Šaltinis: nv.ua