|
|
Šį kar pasidalinsiu ne savomis, o nepažįstamo Kolegos mintimis, kurias ans išdėstė viename savo komentare po straipsniu sisteminėje žiniasklaidoje, nes net man taip aiškiai nepavyko susumuoti jankių paskutinio elekšeno rezultatų...___________________... "Visai šitai istorijai (rinkiminei), kuri, be abejo, atrodo ne tik kad purvina, bet super-purvina, reikia kažkokio komentaro. Todėl atkreipsiu dėmesį į vieną aspektą, kuris yra beveik nenušviečiamas komentatorių. Reikalas yra tame, kad visa praeities USA istorija yra pagrįsta tikėjimu. Tiesą sakant, jei pažvelgsime į tai, kaip jie griovė TSRS, tai pagrindinis argumentas prieš komunistus buvo tas, kad "jais negalima tikėti!" Todėl, kad jie apgaudinėja ir čia, ir ten ir t.t.. Pačiame anglosaksonų pasaulyje (kuris apgaudinėja taip, kaip mums nė nesisapnavo) ši problema išsprendžiama labai banaliai: ten yra surandamas kaltasis ir viskas suverčiama jam. Pati valstybinė sistema - pati geriausia, kilniausia ir sąžiningiausia! Ir tuo abejoti negalima ir neįmanoma, tuo galima ir reikia tik tikėti! Tie, kurie niekada nebuvo USA ir nematė šito fenomeno, gali pažiūrėti Igorio Toščiakovo ir amerikiečio Maiklo Vasiuros pokalbius IA "Aurora", ten jis puikiai transliuoja tą tikėjimą. Būtent dėl šios priežasties anglosaksams yra taip sunku ką nors įrodyti - beveik neįmanoma įprastais argumentais pajudinti tą jų tikėjimą. Beje, būtent dėl šios priežasties USA teisėje bausmė už tyčią padarytus nusikaltimus yra labai griežta: vienas dalykas yra nelaimingas atsitikimas, kitas - sąmoningas įstatymo pažeidimas. Tai reiškia, kad žmogus planavo pakenkti pagrindų pagrindams - itin kenksmingas ir pavojingas reikalas. Ir dar - USA teisėje žodinis pažadas yra pagrindas kreiptis į teismą. - „Jis pažadėjo man nusipirkti mašinėlę" ... Ir frazė iš seno anekdoto: -„Na, mažą ką aš tau pažadėjau ...“ - šios teisės požiūriu - tai jau kaltės pripažinimas. Beje, negalima atmesti to, kad būtent dėl šios priežasties Baideno komanda ir neskelbia apie savo pergalę. Nes jei tą pasakysi, o paskui paaiškės, kad buvo masinės falsifikacijos (o jau visiems aišku, kad jos buvo, jos tik tiesiog dar nėra teisiškai užfiksuotos), tai toks pareiškimas taps pagrindu apkaltinti visą šią komandą dalyvavimu rengiant šitą falsifikaciją. Vienas reikalas - kada atskiri neatsakingi smulkus funkcionieriai kažką ten iškrėtė, ir visai kas kita - jei pati vadovybė priėmė tokį nusikalstamą sprendimą. Taigi, kodėl D.Trampas nepadarė analogiškų veiksmų? O todėl, kad jis bando radikaliai pakeisti visuomenės požiūrį į dabartinę Demokratinę partiją, visiems įrodydamas, kad tai yra nusikalstama organizacija, kuri sąmoningai pažeidžia USA demokratijos ir amerikoniškos visuomenės vertybes. Ir todėl jis elgiasi demonstratyviai nepriekaištingai, perkeldamas temą iš propagandinės į vertybinę. Tam tikra prasme jis žaidžia tokią pat partiją, kuria Vakarai sužaidė prieš TSRS. Ir jei jam tai gausis , visa ta „giluminė valstybė“ (tai yra valdžios grupuočių visuma, sutelkta į „Vakarų“ globalaus projekto elitą, tie patys transnacionaliniai banksteriai, apie kuriuos ir kalbėjo tas pats Trampas) tampa absoliučiu priešu visuomenės akyse. Neatmetama tai, kad Trampas suprato, kad globalistinė-liberastinė „grybiena“ taip stipriai įsiskverbusi į USA šūdelitį, kad grynai administraciniais metodais su tuo susitvarkyti neįmanoma, ir tik paaiškinant USA visuomenei, su kuo jai realiai tenka turėti reikalą, galima kažko pasiekti! Aš jau gana ilgą laiką aiškinu, kad USA šiandien - tai okupuota šalis, kurioje nėra galimybės laisvai išreikšti savo minčių (na, pastarosiomis dienomis šitai ir „Twitter“ ir „Facebook“ pademonstravo akivaizdžiai). Ir „Stros-Kano byla“, ir D.Trampo išrinkimas 16-ais metais ir dabartiniai rinkimai - yra skausmingas bandymas atsikratyti šitos okupacijos. Tai gali pavykti, gali ir nepavykti (tiesa, tada, greičiausiai, tai ir užbaigs dabartinės USA istoriją), tačiau tai - yra žiaurus karas. Ir Trampas šiame kare yra patriotinių jėgų smaigalyje. Iš amerikoniškos visuomenės psichologijos pokyčio logikos požiūrio (dabartinės Demokratinės partijos ir „giluminės valstybės“ asmenyse mes susiduriame ne su visuomenės dalimi, kuri tiesiog turi savo požiūrį, o su priešišku dariniu, kurio tikslas yra
- likviduoti šitą visuomenę kaip visumą), Trampas veikia visiškai adekvačiai. Ir jei jis pasieks rezultatų... Kiekviename amerikoniškame mieste stovės jo biustas, ir gal net jo portretas pasirodys ant dolerių... O kol kas... O kol kas vyksta nuožmiausias karas, kuris prieš Trampą, kuriame jis žaidė sąžiningai, (kuris, greičiausiai, ir laimėjo šį sąžiningą karą) ir kuris dabar bando susigrąžinti iš jo atimtą pergalę. Tam yra visos priežastys (ir, pažymėkime, Aukščiausiasis Teismas, kuris yra suinteresuotas D.Trampo pergale, ne tik todėl, kad ten yra dauguma konservatorių, bet ir todėl, kad liberastų pergalė - tai yra pačio USA juridinės sistemos likvidacija), tačiau Trampo sėkmės niekas negarantavo. Mes, žinoma, į visa tai žiūrėsime su dideliu susidomėjimu, tačiau svarbiausia - tai suprasti, kad D.Trumpas kovoja ne elektoraliniame kovos lauke (čia jis kaip tik laimėjo), ne aparatinėje srityje (čia laimėjo Baidenas, kurio šalininkai išmoko „teisingai“ skaičiuoti) ir net ne juridiniame lygyje (kur jis gali susigrąžinti pergalę). Jis perkėlė žaidimą į mentalinį karo lauką, į vertybių lauką, o jei jis jame laimės ... Liberastinė sistema, įskaitant „giluminę valstybę“ žlugs galutinai. Taip kad galima palinkėti jam sėkmės..."
|
Association „Global Gaze Network“
