Vienpolis pasaulis baigėsi. Nepaisant desperatiško Baideno (Biden) ir pasaulio elitų siekio paskutinį kartą pabandyti išgelbėti globalizmą ir Amerikos hegemoniją - o tai ir yra Baideno rinkimų kampanijos šūkio (Bild Back Better – „Atstatyti viską geriau“, tai yra „Sugrįžti į vienpoliškumą“) arba Klauso Švabo (Klaus Schwab) Davoso forume išsakytos tezės (Great Reset) prasmė – istorijos laikas negrįžtamas: Rusija ir Kinija jau yra du savarankiški poliai, solidarūs tarpusavyje dėl pagrindinių pasaulio problemų. Tai reiškia, kad daugiapoliškumas įsteigtas čia ir dabar.
Tačiau istorijoje globalios pasaulio tvarkos kaita, deja, dažnai vyksta karų metu. Be jų tie, kurie pralaimi, savanoriškai niekaip nesutinka pripažinti akivaizdžių pokyčių.
Regis, mums vis dėlto teks padaryti tai, ką mes turėjome padaryti - ir nepadarėme – 2014 metais. Taip, starto sąlygos daug blogesnės, bet geriau vėliau negu niekada. „Niekada“ – šito jau niekas nesitiki. Rusijos-NATO susitikimas tai akivaizdžiai parodė. Abi pusės pasiryžusios eskalacijai ir dabar nusileisti – reiškia, neišvengiamai pralaimėti. Kremlius aiškiai šito neketina daryti – kam tuomet reikėjo pradėti? O Vakarai paprasčiausiai negali – tai bus ne tik „veido praradimas“, bet ir pralaimėjimo pripažinimas.
Branduolinio karo nebus. Vašingtonui per mažai „pastatyta ant kortos“, kad rizikuoti totaliu žmonijos sunaikinimu. Iš esmės naujos sankcijos ir galutinis Rusijos demonizavimas, jos ryšių su Europa nutraukimas ir totalios jos izoliacijos bandymas išsemia atsakomųjų veiksmų programą. Vakarai tikisi jei ir ne išvengti to, kas artinasi, tai bent jau savo naudai valdyti jo pasekmes. Tai nebus paprasta, bet geriau turėti Vakarus kaip visavertį priešininką, negu kaip patroną arba sąjungininką (viskas pasibaigs – kaip daug kartų baigdavosi Bizantijos ir Rusijos istorijoje – išdavyste). Vakarų pretenzijos būti universalių vertybių matu žlugo. Tuo nebetiki net patys Vakarai. O sutikti su tik pačius Vakarus liečiančiu istoriniu pesimizmu ir totaliomis perversijomis likusios tautos ir civilizacijos neprivalo. Kiekviena tauta turi savo Logosą. Vakarų Logosas pavirto dulkėmis...
Turime didelį sąjungininką – Kiniją, kuriai dar teks išspręsti Taivano problemą. Jos palaikymas yra esminis. Vakarai kariauja dviem frontais – su mumis ir su kinais. Tai unikalus šansas. Mes – karinis milžinas, Kinija – ekonominis. Kartu mes prilygstame Vakarams ir netgi lenkiame juos. Ir svarbiausia: jie – praeitis, mes – ateitis.
Svarbu pasitelkti ir kitus sąjungininkus – pirmiausia Iraną ir Pakistaną. Be to, reikia užsitikrinti Turkijos ir Indijos neutralitetą – o tai beveik garantuota.
Ir galima pradėti...
Mums geriausiai pavyksta tiesioginiai veiksmai. Derybose mes pasimetame ir painiojamės, o laikas eina. Po to, kai bus padarytas pirmas ryžtingas žingsnis, mes atsidursime naujoje realybėje su naujais įstatymais.
Ten ir išsiaiškinsime.
Šaltinis: geopolitica.ru
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]