Ježis Buzekas apie „Šiaurės srautą-2”: pasitikėjimas mumis gali būti prarastas

„Šiaurės srauto-2“ statyba pakerta ukrainiečių pasitikėjimą partneriais Europoje. Nepaisant įvykių dujų rinkoje, Rusijai sankcijos nebus atšauktos, kol nebus visiškai įvykdyti Minsko susitarimai, mano buvęs Europos Parlamento pirmininkas.

„Deutsche Welle“ (DW) televizija kalbina buvusį Lenkijos premjerą ir Europos Parlamento (EP) pirmininką Ježį Buzeką (Jerzy Buzek), šiuo metu vadovaujantį EP energetikos ir pramonės komitetui.

- Matome nevienareikšmišką vaizdą: viena vertus, ES įveda sankcijas Rusijai dėl agresijos Ukrainoje, tačiau kita – didžiausi Europos energetikos koncernai pasirašo milžinišką „Šiaurės srauto-2” statybos sutartį su „Gazprom“. Jums neatrodo, kad tai pakerta Ukrainos pasitikėjimą Vakarais?

- Iškilo grėsmė, kad pasitikėjimas mumis gali būti prarastas. Europos koncernų ir „Gazprom“ pasirašyta sutartis prieštarauja bendradarbiavimo su Ukraina dvasiai energetinėje sferoje. Tai taip pat neturi nieko bendra su europietiška energetikos strategija ir Energetinės sąjungos principais. Vienas pagrindinių mūsų tikslų – sumažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo vieno išorinio tiekėjo. Kaip ir „Šiaurės srauto-1” atveju, „Šiaurės srauto-2” statyba gali sukelti didžiulę įtampą tarp ES valstybių. Dujų kaina Rytų ir Centrinės Europos šalims taps didesnė nei  kontinento Vakarų daliai. Tai ypatingai skaudu, įvertinus, kad šios šalys yra arčiau Rusijos ir tranzito kaina joms šiuo metu yra žemesnė.

- Ką „Šiaurės srautas-2” reikš Rytų ir Vidurio Europos saugumui?

- Egzistuoja grėsmė, kad sumažės šių šalių energetinis saugumas. Tai dar vienas patvirtinimas, kad energetinių resursų pirkimo koordinavimo nepakanka. Mums reikalingas galingas bendro dujų pirkimo mechanizmas, kurio siekiau  (būdamas EP pirmininku – red. past.) aš ir buvęs Europos Komisijos pirmininkas Žakas Deloras (Jacques Delors). Prieš penkis metus mes buvome parengę bendrą deklaraciją, rėmiančią Europos energetinę sąjungą. Mes turime įdiegti būtent tokį dujų pirkimo mechanizmą, nepaisydami kelių privačių energetikos koncernų pasipriešinimo.

- Ko, Jūsų manymu, daugiau „Šiaurės srauto-2” projekte: ekonomikos ar politikos?

- Tokios apimties energetiniai projektai visada susiję su politika. Nepamirškime, kad mes Europos Sąjungoje priėmėme strateginį sprendimą vykdyti bendrą politiką Energetinės sąjungos rėmuose. Energijos resursų tiekimas gali būti politiniu ginklu, ir mes visi matėme ir tebematome, kaip tai veikia. Šis ginklas gali mus, ES valstybes, suskaldyti.

- Maskvos logiką – plėsti „Šiaurės srautą“ – suprasti nesunku. Tačiau kokius motyvus turi Europos energetiniai koncernai, įvertinus, kad dujų pasiūla Europos rinkoje viršija paklausą?

- Šiandien mes net neišnaudojame esamų transportavimo pajėgumų, kurie galimi transportuojant rusiškas dujas. Todėl mes turime susimąstyti, kokia šio projekto prasmė. Juk mes siekiame sukurti Europos Sąjungoje vieningą energetinių resursų rinką. Žinoma, formaliai Europos Komisija negali blokuoti naujojo dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu. Tačiau konsorciumas turės gauti leidimus iš Baltijos valstybių. Su infrastruktūra žemyninėje projekto dalyje taip pat gali kilti sunkumų. Bus analizuojama, ar projektas atitinka ES teisės aktus, ypač bus kreipiamas dėmesys į Trečiąjį energetinį paketą. Gali atsirasti reguliarūs apribojimai papildomų galingumų naudojimui, susiję su būtinybe suteikti kitiems rinkos dalyviams prieigą prie šios infrastruktūros.

- Būtent ES įstatymai sutrukdė kitam „Gazprom“ projektui –„Pietų srautui“, kuris turėjo eiti Juodosios jūros dugnu. Ar „Šiaurės srautą-2” gali ištikti toks pats likimas?

- Tegu dirba Europos Komisija. Reikia patikrinti, ar šis projektas atitinka ES įstatymus. Pasikartosiu: mes negalime atskirti verslo ir politikos, kai dirbame su tokio masto projektais. Svarbu, kad šiuo atveju ES valstybės laikytųsi solidarumo principo. Kad nebūtų taip, kaip prieš dešimtmetį, kai tapo žinoma apie pirmojo „Šiaurės srauto“ statybą (šio dujotiekio statybą Varšuva pavadino naujuoju Molotovo-Ribentropo paktu – red. past.).

- Jūs užsiminėte, kad gali kilti įtampa tarp ES valstybių, jei bus pradėtas realizuoti „Šiaurės srauto-2” projektas. Jūs turite omenyje, kad atsiras problemų santykiuose tarp Vokietijos ir Rytų Europos šalių?

- Kai buvo priimtas sprendimas statyti „Šiaurės srautą-1”, Centrinės ir Rytų Europos šalys buvo labai nustebusios. Šiandien, ypač žvelgiant iš ekonominio požiūrio taško, yra tokios pačios prielaidos paklausti: kodėl būtina statyti „Šiaurės srautą-2“? Šis sandoris gali būti interpretuojamas kaip politinis. Tokiais sudėtingais laikais, kaip kad yra šiuo metu, mums kaip niekada reikia solidarumo ES viduje. Savo laiku Angelos Merkel pirmtakas kancleris Gerchardas Šrioderis (Gerhard Schröder) buvo susijęs su „Šiaurės srautu“. Tačiau aš manau, kad situacija pasikeitė. Nuo to laiko mes ES tiek daug kartų kalbėjome apie energijos resursų tiekimo saugumo ir solidarumo svarbą, kad aš tikiuosi, jog į tai bus atsižvelgta.

- Grįžkime prie ES ir Rusijos santykių: ar jums neatrodo, kad šios sutarties pasirašymas – tai pirmas žingsnis atstatant abipusiai naudingus dalykinius santykius su Maskva, lyg nieko ir neįvyko?

- „Lyg nieko ir neįvyko“ nebus, kol Krymas bus neteisėtai aneksuotas ir Rusija tęs karinę intervenciją Ukrainoje. Nepriklausomai nuo to, kas vyksta gamtinių dujų sferoje, sankcijos ir toliau galios, jei nebus įvykdyti Minsko susitarimai ir Krymas vėl netaps ukrainietišku. Šiuose susitarimuose aiškiai parašyta: iš Ukrainos teritorijos turi būti išvesti visi užsienio kariniai junginiai ir technika. Taigi, ekonominės sankcijos gali būti atšauktos tik tada, kai bus nutraukta Rusijos karinė intervencija Donbase, o Ukrainai sugrąžintas Krymas.

Šaltinis: dw.com