Jordanija: nepastebima Artimųjų Rytų politinė žaidėja

Apie Jordaniją žiniasklaidoje retai kada kalbama. Išvengusi Arabų pavasario, ši šalis išlieka tarytum tyli žaidėja neramiame Artimųjų Rytų regione. Vis dėlto Jordanijos geopolitinė padėtis regioninių ir pasaulinių jėgų atžvilgiu yra itin įdomi. Jos santykiai su Izraeliu, didelio pabėgėlių iš Sirijos srauto priėmimas ir vaidmuo kovojant su neseniai politinėje arenoje iškilusia „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) itin karinga grupuote Jordaniją daro apžvalgos verta politine žaidėja.

Ekonomika ir valdymo forma

Jordanija, t. y. Jordanijos Hašimitų Karalystė, ribojasi su Saudo Arabija, Iraku, Sirija, Izraeliu ir Palestinos autonomijos Vakarų Kranto teritorija. Valstybės plotas – 89 342 km², pagal jį Jordanijai artimos Serbija ir Portugalija. Gyventojų Jordanijoje šiek tiek daugiau nei 6,6 milijono, kad apie 80 procentų jų gyvena miestuose, iš dalies paaiškina tai, jog daugiau nei 75 procentus šalies teritorijos užima dykuma. Jordanijos ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius, iš kurio pirmiausia verta paminėti turizmą ir bankininkystę. Pramonės sektoriuje svarbi yra tekstilė, fosfatų kasyba, trąšų ir cemento gamyba. Pagal BVP vienam gyventojui (6 100 JAV dolerių) Jordanija užima 151-ą vietą pasaulyje, pagal šį rodiklį ji artima Gruzijai.

Šalies vadovas nuo 1999-ųjų yra karalius Abdula II, sostą paveldėjęs iš tėvo Huseino, buvusio itin aktyvaus Artimųjų Rytų regiono politinio veikėjo. Nors Jordanija – konstitucinė monarchija su dvejų rūmų parlamentu, deputatus į visas 75-ias Aukštesniųjų Rūmų (Senato) vietas skiria karalius. Vyriausybės galva (ministras pirmininkas) ir jo kabinetas taip pat skiriami karaliaus. Įdomu, kad Jordanijos teisinė sistema turi ir šariato elementų – tai santuokos ir skyrybos teismai musulmonams ir paveldėjimo bylos visiems šalies gyventojams. Etniškai ir religiškai Jordanija yra itin vienalytė: 98 procentai gyventojų yra arabai, 97,2 procento – musulmonai (diduma jų – sunitai) ir 2,2 procento – krikščionys.

Pabėgėlių situacija

Apie Jordaniją daugiau pradėta kalbėti 2011-aisiais įsiplieskus Sirijos pilietiniam karui. Iki šiol iš daugiau nei 2,8 milijono pabėgėlių (neskaičiuojant palikusių namus, bet pasilikusių Sirijos teritorijoje asmenų, kurių yra apie 6,5 milijono) Jordanija yra oficialiai priėmusi apie 600 tūkst. žmonių. Daugiau už ją yra priglaudęs Libanas (apie vieną milijoną) ir Turkija (daugiau nei 700 tūkst.). Zaatari pabėgėlių stovykla – didžiulis palapinių miestas – pagal gyventojų skaičių jau peržengė 100 tūkst. ir yra viena didžiausių pabėgėlių stovyklų pasaulyje, jau net vadinama ketvirtu pagal dydį Jordanijos miestu. Šalies vaidmuo priimant pabėgėlius sustiprėja dar ir dėl to, kad pabėgėlių iš Sirijos nepriima kaimyninis Izraelis, iki šiol okupuojantis Sirijai priklausančias Golano aukštumas.

Jordanijoje nuo seniau gyvena per 2 milijonus palestiniečių pabėgėlių, daugiau nei bet kurioje kitoje juos priėmusioje šalyje. Nuo 1948-ųjų iki 1967-ųjų (Šešių dienų karo, kai Izraelis okupavo Vakarų Krantą) Jordanija palestiniečiams leido įgyti savo pilietybę, nors pastaraisiais metais būta politinių iniciatyvų iš šių palestiniečių tą pilietybę atimti. Patys jordaniečiai – t. y. ne pabėgėliai palestiniečiai, o beduinų šaknis turintys gyventojai – kiek baiminasi, kad laikui bėgant gali tapti etnine mažuma savo pačių šalyje. Jei ta baimė ir pagrįsta, verta klausti, kaip tai realiai pablogintų jordaniečių gyvenimą ir kokią žmogiškąją kainą galėtų turėti bandymai iš Jordanijos palestiniečių atimti pilietybę, kurios kitos šalys jiems stengiasi nesuteikti.

Strateginė JAV partnerė

Nors Artimųjų Rytų regione stipriausias ryšys JAV sieja su Izraeliu, Jordanijai jau nuo šeštojo dešimtmečio pradžios JAV skyrė ypatingą dėmesį. Nuo tada pradėjusios teikti ekonominę, vėliau ir karinę pagalbą Jordanijai, ją teikia iki šiol. Štai 2013-aisias JAV Jordanijai suteikė 13,83 milijono dolerių finansinę paramą, šių metų gegužę JAV Kongreso išleistoje ataskaitoje yra aiškiai išdėstytos JAV ir Jordanijos strateginio bendradarbiavimo tendencijos.

Be to, kad 2000-aisiais JAV ir Jordanija pasirašė dvišalę Laisvosios prekybos sutartį, šalių karinis bendradarbiavimas yra tikriausiai labiausiai Jungtines Valstijas dominantis aspektas. Modernizuoti Jordanijos kariuomenę – toks yra oficialiai deklaruojamas JAV bendradarbiavimo su šia šalimi tikslas. Jo siekdama iš minėtos karinės pagalbos fondų Jordanijos kariuomenė perka iš JAV karinę techniką, o kariuomenės pareigūnai treniruojami, JAV nuožiūra rengiant juos antiteroristinėms ir kitokioms operacijoms. Šiuo metu Jordanijoje esantys JAV kariuomenės instruktoriai treniruoja ir Irako karius, siekdami parengti juos operacijoms, skirtoms atremti ILIV grupuočių atakas.

JAV vyriausybei Jordanija yra strategiškai svarbi labiau dėl savo kaimynų (nors JAV su Saudo Arabija ir taip sieja geri ryšiai). JAV čia gali treniruoti ir Irako, ir pačios Jordanijos karius, ir – ko iš pradžių neviešino – nuosaikesnius Sirijos sukilėlius. Kovą keliuose frontuose JAV palengvina ir žinojimas, kad Izraelis bent iš vieno savo kaimyno grėsmės jau nuo 1994-ųjų, kai buvo pasirašyta dvišalė taikos sutartis, neturėtų jausti. Draugauti su Jordanija JAV, be abejo, kainuoja daug mažiau nei su ja pyktis.

Santykiai su „Hamas“

Žinant apie Jordanijos draugystę su JAV ir palyginti gerus santykius su Izraeliu, retą nustebintų faktas, kad šalis, bent jau oficialiai, nepalaiko santykių su seniau Amane savo būstinę turėjusia radikaliąja palestiniečių grupuote „Hamas“. Iki 1999-ųjų Jordanijos ir „Hamas“ santykiai buvo geri, mat šalis pasisakė prieš Palestiną valdžiusį Yasserą Arafatą ir jo „Fatah“ partiją. Vis dėlto vadinamosios Jordanijos ir „Hamas“ skyrybos įvyko šiai grupuotei nesutikus priimti „Oslo akordų“ nutarimų ir pasisakius prieš Jordanijos ir Izraelio santykių pagerėjimą.

Kaip pasikeis Jordanijos santykiai ir su „Hamas“, ir su „Fatah“ po jų šią vasarą paskelbto vienybės susitarimo, neaišku. Tikriausiai tai priklausys nuo to, kaip į šią koaliciją žiūrės visų pirma JAV ir Izraelis. Na, o vien iš šiuo metu Gazos Ruože vykstančios kruvinos operacijos „Apsauginė riba“ matyti, kad vienybės susitarimas Palestinos ir Izraelio santykių, kaip kad ilgus metus pranašavo JAV, nepagerino. Pačiame Amane prieš šią operaciją rinkosi protestuoti žmonės. Jei protestų bus daugiau ir masiškesnių, bus įdomu stebėti, kaip į juos reaguos Jordanijos vyriausybė, nors labiausiai tikėtina, kad net ir palyginti didelis piliečių spaudimas neprivers Jordanijos iškeisti savo pelningą neutralios valstybės įvaizdį į Izraelio karo nusikaltimų smerkimą.

Geopolitinė svarba ir vidaus problemos

Kol JAV ir toliau rems Izraelį ir bus susirūpinusios Irako ateitimi (minimaliai – nenorės matyti Irako, valdomo ILIV), tol jų bendradarbiavimas su Jordanija tęsis. Jordanijai, neturinčiai stiprios ekonomikos, šitoks bendradarbiavimas finansiškai ir toliau netrukdys. Taip pat JAV interesai iš dalies sutampa ir su pačios Jordanijos interesais. Štai ILIV kovos Jordanijai reiškia daugiau pabėgėlių iš Irako, jų į šią šalį nuo Antrojo Irako karo pradžios atvyksta iki šiol.

Žiūrint į Jordaniją ne iš JAV perspektyvos, o į tai, kas būtų naudinga jos pačios žmonėms, žinoma, visų pirma reikia stengtis išspręsti keletą svarbių vidaus politikos problemų. Tai – ir aukštas tam tikrų demografinių ir geografinių grupių skurdo lygis, ankstyvos santuokos, kritika dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų, blogėjanti ir taip nepagirtina spaudos laisvės situacija. Jei Jordanija nori save pateikti pasauliui ne vien tik kaip geopolitiškai neutralią valstybę itin neramiame Artimųjų Rytų regione (nors ir tai yra gana svarbu!), vietos progresui yra daugybėje sričių.