1993 metų spalio 3-4 dienų įvykius Maskvoje, kai prie Parlamento ir prie Ostankino televizijos centro žuvo (buvo nužudyti) šimtai žmonių, Lietuvos režimo propaganda visada interpretuoja kaip jaunos Rusijos demokratijos pergalę prieš „revanšistines“ (komunistai ir „fašistai“) jėgas, pergalę, kurios priešakyje buvo „Lietuvos draugas“, tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.
Tačiau Rusijos patriotai šiuos įvykius prisimena kitaip.
Anot jų, tai buvo antikonstitucinis valstybės perversmas, kai Prezidentas sušaudė ne tik Parlamentą, bet ir Konstituciją.
Šitas valstybės perversmas sudavė žiaurų (jei ne nepataisomą) smūgį pačiai teisinės valstybės idėjai Rusijoje.
Šitie įvykiai buvo labai grėsmingas perspėjimas. Tai buvo pilietinio karo fragmentas, kuris turėjo ir savo teigiamą, ir išliekamąją istorinę vertę – pasipriešinimo Jelcino perversmui dalyviai išgelbėjo bent jau Rusijos garbę.
Rusija nepasidavė be mūšio liberalams.
Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „PressJazz TV“ kanale.