Ką iš tikrųjų reiškia dolerio ir euro paritetas

Euras vis dar krenta dolerio atžvilgiu. Finansų analitikai mano, kad valiutų paritetas netrūkus bus pasiektas.

Silpnas euras padės euro zonos šalims didinti eksportą.

Euro kritimas – ECB veiklos rezultatas. ECB perka valstybines obligacijas už milijardus eurų.

Palūkanos – itin mažos. Tai verčia investuotojus priimti sunkius sprendimus.

Euro kurso kritimo tempai pribloškia. Dar prieš metus už eurą buvo mokama 1,39 dolerio. Šį trečiadienį euras kainavo 1,06 dolerio. Per 12 mėnesių Europos valiuta neteko 23% savo vertės dolerio atžvilgiu. Tik šiais metais euras atpigo 12% ir šiuo metu kurso kritimo greitis didėja.

Finansų rinkos ruošiasi dolerio ir euro paritetui. Vienas doleris už vieną eurą – tokia situacija paskutinį kartą buvo 2002 metų sausio 26 d. Tai, kas šiuo metu vyksta valiutų rinkose, yra ne paprastas ir laikinas valiutų kursų kitimas. Pasikeitė pasaulio ekonomikos parametrai: iš vienos pusės – Jungtinės Valstijos, kurios nugalėjo finansinę krizę ir demonstruoja užtikrintą augimą, iš kitos – euro zona ir šalys su besivystančia ekonomika. Jos vis dar kovoja su krizės pasekmėmis, kenčia nuo itin lėto ekonomikos augimo ir kovoja devalvuodamos valiutą, kad įgautų konkurencinį pranašumą.

Šia savaitę ECB pradėjo supirkinėti ES šalių valstybines obligacijas. Šiai programai bus skirta 1,1 trilijonas eurų. JAV federalinio rezervo bankas ekonomikos skatinimo veiksmus atliko daug anksčiau, todėl Amerikoje jaučiama situacijos normalizacija. Pasak JAV žiniasklaidos, artimiausią trečiadienį FED pirmą kartą nuo 2006 m. gali pakelti palūkanų normą.

Pagrindinė euro silpnėjimo priežastis – euro zonos skolų krizė. Investuotojų pasitikėjimas euru ypač smuko dėl užsitęsusio Graikijos ir tarptautinių kreditorių – ECB, Europos Komisijos ir TVF – ginčo.

Silpnėjantis euras ypač neigiamai veikia Pietų Europos šalis, kurios ir taip labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, perspėjo Pasaulinės ekonomikos instituto ekspertas Stefana Koothas: „Importuojamos prekės tapo brangesnės. Dėl to ekonomikoms, panašioms į Graikijos, kurios neturi savo industrinės bazės, iš tikrųjų neišvengiamai reikia susiveržti diržus“. Šiose šalyse euro kurso kritimas dar labiau mažina gyventojų perkamąją galią, kuri ir taip artėja prie nulio, aiškino ekspertas.

Visiškai priešinga situacija šiuo metu Vokietijoje, kuri išlošia iš euro kurso kritimo. Vieningos Europos valiutos kritimas veikia Vokietijos ekonomiką kaip ekonomikos stimuliavimo programa. Vokietijos transnacionalinės kompanijos, kurių beveik visas verslas yra užsienyje, gali daug pelningiau pardavinėti prekes, pagamintas Štutgarte, Miunchene ar Volfsburge. Ispanija, Portugalija ir Graikija neturi stambaus verslo užsienyje, todėl negali pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis. Tampa akivaizdu, jog ekonomikos augimas ES šalyse ir toliau išliks labai skirtingu, perspėja ekspertai.

Būtų tikrai klaidinga manyti, kad euro silpnėjimas veikia išskirtinai kaip Europos ekonomikos stimulas. Valiutinė politika negali pakeisti struktūrinių reformų. Euro zonos pagrindinė problema – mažas Pietų Europos valstybių konkurencingumas, pabrėžė Antonas Berneris (Anton Berner) iš BGA. Pasak jo, silpnas euras gali atlikti tik trumpojo laikotarpio stimuliacinį efektą Europos ekonomikai. „Ilgalaikėje perspektyvoje silpna, svyruojanti valiuta – tai tikrai ne tie faktoriai, kurie galėtų padėti augimui ir ekonominės gerovės kūrimui“.

Šaltinis: sueddeutsche.de, dw.de