Ką stovintiems pasakė sėdintis Konstitucinis teismas

Ir vėl visuomenė turės susidaryti nuomonę apie tai, kas vyksta Lietuvos politinėje padangėje, iš spaudos. Kaip ta spauda pateiks, taip ir bus – nes Konstitucinis teismas (KT) nesugebėjo priimti įstatymus atitinkančio sprendimo. Net nesugebėjo pristatyti jo su pagarba Lietuvos valstybei, nepažeisdamas įstatymų.

Remiantis Teismų įstatymu, nutarimas, išvada, sprendimas turi turėti visas sudedamąsias dalis. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis parodo, kokiu būdu teismas priėjo prie rezoliucinėje dalyje dėstomos išvados.

KT pirmiausia nustebino visko mačiusius teisininkus. Nors skelbiant sprendimą Lietuvos Respublikos vardu pirmiausia privalu stovėti pačiam teismui, KT teisėjų kolegija, pristatydama visai Lietuvai gyvybiškai svarbų klausimą – pažeisti įstatymai ar ne, nustatant Seimo rinkimų rezultatus - klestelėjo į savo kėdes tarsi kokioje virtuvėje.

Išvadą skelbiantis pranešėjas irgi sėdėjo. Gilias demokratines tradicijas turinčioje šalyje būtų kilęs neregėtas skandalas, tačiau greičiausiai niekas iš Seimo narių ir žurnalistų net nepastebėjo, jog pats teismas negerbia Lietuvos Respublikos: savo išvadą pristato sėdėdamas. Ir tai nestebina – juk KT dažnai save pristato kažkaip išskirtinai, matyt, jam nesvarbus nei Seimas (kurio nariai stovėjo), nei Prezidentė (kurios atstovai irgi stovėjo).

Demokratinėje valstybėje iš karto kiltų klausimas dėl KT elgesio, ir būtų padaryta išvada, jog šio teismo laikysena išvados skelbimo metu atspindi jo požiūrį į savo išvadą.

Gi išgirdus, ką vėliau paaiškino išvadą paskelbęs teisėjas, pasidarė aišku, jog KT teisėjai galbūt net nesupranta, kokį fantastinį nutarimą ką tik surašė.

Nors paskelbtoje išvadoje buvo nustatyta, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje įvyko LR Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, vėliau teisėjas paaiškino, jog nieko čia neįvyko, jog jokie mandatai nesikeičia, ir dėstė nesuvokiamus nei protu, nei teisine sąmone dalykus.

Ką reiškia KT išvada, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas patvirtinti daugiamandatėje apygardoje 5 Darbo partijos narius išrinktaisiais Seimo nariais dėl galimo masinio balsų pirkimo yra LR Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas? Lietuviškai pasakysiu, ką tai reikia: tai reiškia, jog 5 mandatais nustatytas grubus LR Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, o tai net 4 mandatais viršija būtiną pažeidimo kvotą (1 mandato), kad rinkimai būtų pripažinti negaliojančiais.

Dėstydamas motyvuojamają dalį teismas pradėjo išsisukinėti ir aiškinti, esą masinis rinkėjų balsų pirkimas ir pripažinimas, jog net penki kandidatai negali būti Seimo nariais, dar nereiškia, jog daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatai kaip nors keičiasi.

Kitaip tariant, teismas nustato pažeidimą (o KT turi pateikti išvadą – pažeista ar ne, trečio varianto nėra), ir tada pradeda aiškinti, jog pažeidimas tik 5 kandidatų pasirinkime – esą, jeigu rinkėjai nebūtų buvę papirkinėjami, tai teismas daro išvadą, jog jie vis tiek būtų balsavę už Darbo partiją.

Tokios išvados – jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje įvykęs pažeidimas, bet jis esą neįvykęs – KT negali priimti, nes taip išeina iš savo jurisdikcijos ribų, ir galimai pažeidžia Konstituciją. Konstitucijoje labai aiškiai parašyta, jog KT teikia išvadą, kurioje atsako į paklausimą: buvo ar nebuvo Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimas. Kito varianto (buvo, bet nebuvo) Konstitucija KT nustatyti nenumato.

KT nutarimas labai pradžiugino Zenoną Vaigauską, kuris, matyt, nelabai susigaudydamas VRK veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, puolė duoti interviu visoms šalies TV. Po jo kalbėjęs Seimo narys Gintaras Songaila paaiškino, kad remiantis VRK įstatymu, po KT nutarimo, jog VRK pažeidė Konstituciją ir įstatymus, automatiškai nutrūksta VRK įgaliojimai. Taigi, Z. Vaigauskas interviu šalies žiniasklaidai davė galbūt jau nebūdamas VRK pareigūnu.

Jis spaudai aiškino, jog nesutinka su KT išvada, jog nebuvo viskas padaryta, kad būtų nustatyti pažeidimai Biržų – Kupiškio rinkimų apygardoje, nes jis, esą, laukęs Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuris esą ir būtų viską nustatęs. Taip Z. Vaigauskas atvirai kritikavo KT, kuris nustatė labai grubius VRK veiklą reglamentuojančių įstatymų pažeidimus, kai VRK nelaikė pažeidimu fakto, jog Biržų – Kupiškio rinkimų apygardos Kaštonų apylinkėje rinkėjų balsus savavališkai skaičiavo ne apylinkės, o apygardos rinkimų komisijos nariai. KT paviešino, jog neatitikimas tarp rinkimų apylinkėje buvusių biuletenių ir biuletenių, „gautų“ po apygardos komisijos skaičiavimo – beveik pusės tūkstančio. Taigi, Z. Vaigausko reakcija ir keista, ir gana neadekvati – neva KT negali mokėti skaičiuoti, ir reikia laukti LVAT sprendimo, nes VRK nariai neva nesusigaudo skaičiuose. KT išaiškino, jog visos funkcijos – ką turi, ką gali daryti VRK, yra reglamentuotos teisės aktuose, ir čia negali būti jokių interpretacijų.

Nerimą tad kelia Z. Vaigausko ir Vytenio Andriukaičio pareiškimai, esą jie tokio sprendimo ir tikėjosi – tarsi patys būtų rašę kartu su KT.

G. Songailos kompetentingą ir argumentuotą pareiškimą, jog dabar VRK nebeteko savo įgaliojimų, ir viską spręs Seimas, V. Andriukaitis kone išjuokė, nurodęs, jog iš tokio Seimo, koks yra dabar, „visko galima tikėtis“.

Lauke stoviniavę socialdemokratų partijos nariai svarstė, jog esą gerai, kad valstybėje neįvyks suirutė, ir nebus jokių pakartotinių rinkimų, o paklausus, ar galima leisti Lietuvą valdyti ne rinkėjų, o rinkimų komisijų išrinktam Seimui, susimąstę nutilo. Keista socdemų reakcija į nelogiškas KT išvadas dėl vieno mandato skaičiavimo pažeidimo – nors KT suskaičiavo, jog buvo vieno mandato paklaida, ir vienas mandatas buvo neteisingai priskirtas DP, o ne LSDP, išvadoje parašė, jog vieno mandato paklaidos nebuvo.

Socialdemokratai, išgirdę, jog galimai prarado vieną mandatą, jokio viešo pareiškimo nepadarė, buvo labai patenkinti keista ir vietomis nelogiška KT išvada.
G. Songaila paaiškino, jog Seimas pagal įstatymus spręs dėl išvados patvirtinimo arba ne, be to, nutrūkus VRK įgaliojimams, bus sprendžiama dėl naujos VRK sudarymo.

www.alkas.lt