Kaip mus mausto statistika

Propaganda mus veikia net ir tuomet, kai mes jos nepastebime. Ir net profesionalui dirbančiam su viešais ryšiais ne visuomet pavyksta apsisaugoti nuo manipuliacijų. Be abejo nekalbu apie neandertaliatiškai primityvią „liaudies priešų“ paiešką ir nekalbu apie atvirą melą. Kuomet tik fanatikai ir ypač lengvai įtakai pasiduodantys skaitytojai ar žiūrovai gali pasiduoti tokios propagandos įtakai. Daug įdomiau nagrinėti atvejus, kuomet manipuliavimas nėra akivaizdus, tačiau jis dažnai pasiekia savo tikslą.

Vienas iš būdų pasinaudoti vadinamąją išgyvenusio klaida, kuomet iš pavienio atvejo bandoma daryti išvadas aiškiai prieštaraujančias bendrai tendencijai. Štai klasikinis religinės propagandos pavyzdys: Riteris karštai meldėsi prieš kautines ir liko gyvas nors visi jo kovos draugai žuvo. Ar galima daryti išvadą, kad malda padėjo jam likti gyvam? Pasak propagandos naudojančios išgyvenusio klaidą ryšis tarp maldos ir išsaugotos gyvybės akivaizdus, tačiau ar galime mes teigti, kad kiti riteriai nesimeldė ar meldėsi kitiems dievams? Ne. Mažą to akivaizdu, kad jis visi meldėsi , tiesiog jie po žūties apie tai mums negali papasakoti.

Išgyvenusio klaida naudojama kur kas plačiau nei religijoje. Pvz. vykstant nelegalių migrantų globos vajui tapo dažnomis gražios istorijos kuomet vienas ar kitas pabėgėlis ( turiu omenyje tikruosius pabėgėlius) atvykęs į šalį pradėjo sėkmingai dirbti , o gal kokį gražų darbą ar net žygdarbį padarė. Skaitytojas neabejotinai pajunta jam simpatiją . Tačiau ar vienetinis atvejis keičia tendenciją , kuomet kaip mes žinome pagal visiškai neginčijamus duomenys absoliuti dauguma nelegalių migrantų gavę prieglobsti tampa našta visuomenei ir nusikalstamumo šaltiniu. Tikrai ne.

Net versle taikant vadinamąsias „motyvacijos „ priemones sąmoningai naudojami išskirtiniai pavyzdžiai. Knygos „Kaip užsidirbti milijoną“ ir pan. į jas yra populiarios, tačiau kiek žmonių be paties autoriaus tą milijoną užsidirbo. Mažą to nuolatinis „sėkmės mokytojų“ patarimų laikymasis ne vienam piliečiui pasibaigė ištuštintomis kišenėmis.

Dar vienas būdas mus maustyti naudoti tikrus statistinius duomenys, tačiau juos pateikti taip, kad jus suvoktumėte juos visiškai klaidingai. Pvz.norint šokiruoti skaitytoją neregėtais pokyčiais galima pateikti tik reikiamą grafiko dalį nerodant visumos. Ir tai veikia. Kaip ir veikia infografikos „pyragai“, kuriuose tinkamoje vietoje išdėstyti duomenys atrodo svarbesni ir reikšmingesni nei tokio pat dydžio skaičiai pavaizduoti „užkampyje“.

Galima lyginti nepalyginamus dalykus . Kartais mėgstama kalbėti esą tarybinis rublis prilygo JAV doleriui ir net buvo vertingesnis. Tam pateikiami skaičiai kur rublis buvo perskaičiuojamas į dolerius oficialiu kursu. Tačiau juk mes puikiai žinome, kad pagal oficialų kursą dolerio nusipirkti nebuvo galimybės, ir jei paimtume realų „juodosios rinkos“ kursą be abejo santykis taptu visiškai kitoks.

Reikia suprasti, kad bet kurios šalies ir bet kurio politinio režimo propaganda elgiasi su statistika vienodai. Štai nuo senų laikų žinoma kliše „palyginus su 1913 metais...“, kuomet tarybinius tikrus ar menamus pasiekimus lygino su caro laikų duomenimis puikiai prigijo lietuviškoje propagandoje ir turi pavidalą „ palyginus su sovietiniais laikais“. Be abejo turime ką lyginti, tačiau kai pradedamas lyginti ryšių technologijų pasiekiamumas ar transportas tai tokie palyginimai švelniai tariant nėra korektiški, o atvirai kalbant dažniausiai yra propagandos dalis.

Taip pat „nuostabus“ dalykas yra klaidinga koreliacija vadinamas reiškinys kuomet visiškai niekais vienas su kitu nesusiję statistinių duomenų masyvai yra sugretinami bandant surasti bendrą reiškinių priežastį. Tiksliau ne surasti o , kaip liaudyje kalbama. pritempti už ausų. Taip gimsta ir sąmokslo teorijos ir pokštininkų teiginiai esą mozarella surio pardavimai tiesiogiai susiję su JAV inžinerijos daktarantų skaičiaus pokyčiais. Klaidingas koreliacijas pašiepiantis statistikos mėgėjai net sukūrė specialų puslapį, kur kiekvienas gali tarp tarpusavyje nieko bendro neturinčių statistinių duomenų padaryti savo „atradimą“.

Ir nors dauguma mūsų atrodytų nesame, tačiau reikiamu momentu mėgstame praryti manipuliatorių kabliuką . O kaip to išvengti šiuose „Iš savo varpinės laidose“.