Kam naudingiausias konfliktas Kalnų Karabache?

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas Kalnų Karabache labai senas, o šiuo metu jį aštrina Maskvos ir Ankaros varžymasis. Mažiausias incidentas gali turėti baisiausias pasekmes. Ar Maskva susitvarkys su situacija, jei žemė ims slysti iš po kojų?

Dabartinėms Rusijai ir Turkijai Kaukazas – tai trečiasis frontas po Sirijos ir Libijos. 

Po TSRS griūties įšaldytas konfliktas tarp armėnų ir azerbaidžaniečių netikėtai atitirpo rugsėjo 27 d. Jau žuvo dešimtys žmonių, tarp jų daugelis – taikūs civiliai. Ankara palaiko Azerbaidžaną ginklais ir, gali būti, samdiniais.

Nedidelis Kalnų Karabacho kalnų regionas (4400 kv. km plotas, 150 tūkst. gyventojų) pamena, kaip 1988–1994 m. neteko 30 tūkst. žmonių gyvybių. 2016 m. konfliktas vėl įsiplieskė, tąsyk žuvo apie šimtą žmonių iš abiejų pusių. Šįsyk mastelis didesnis: Stepanakertas (Karabacho sostinė) atakuojamas dronais.

Konflikto ištakos – XX a. pradžioje, kai Stalinas Kalnų Karabachą su visais jo armėnais prijungė prie Azerbaidžano TSR, kad sustiprintų savo bolševikų valdžią. Tas pats nutiko ir azerbaidžaniečių anklave Armėnijoje – Nachičevane.

Kalnų Karabacho noras tapti nepriklausomu virto pamirštu, kol netapo Turkijos, Rusijos ir kai kurių kitų valstybių didelio žaidimo dalimi.

Kodėl būtent dabar? Armėnams reikia status quo, o Azerbaidžanas nori priminti apie save tarptautinei bendruomenei ir suvienyti savo gyventojus. Šalyje pablogėjus ekonomikai dėl kritusių naftos kainų ir koronaviruso, valdžia nusprendė panaudoti patriotinę mobilizaciją.

Svarbus ir turkiškasis faktorius. Turkijos prezidentas – niekam ne paslaptis – nori tapti visų musulmoniškų ir tiurkiškų tautų lyderiu. Meta Défense teigimu, vaizdų iš karinių operacijų, kuriuos paviešino Azerbaidžanas, analizė rodo, jog Turkija jį aktyviai palaiko. Labiausiai tai pastebima iš neseniai Baku užsakytų turkiškų dronų TB2 Bayraktar.

Naujas konfliktas Kalnų Karabache susijęs ir su situacija Sirijoje (Turkijos planams ten trukdo Rusija) bei Libijoje (Turkijai ten irgi ne itin sekasi). Taigi, Turkijos politika atsidūrė aklavietėje, todėl ji nusprendė padaryti spaudimą Rusijai, bet ne tam, kad su ja pyktųsi, o kad sustiprintų savo pozicijas dialoge dėl Sirijos ir Libijos.

Be to, Karabacho trikampio žaidime yra ir trečasis žaidėjas – Iranas, kuris nori sustiprinti savo pozicijas Užkaukazėje, pastatęs už Armėniją, pagrindinę savo partnerę šiame regione.

Kariniai veiksmai prasidėjo iškart po didelių Rusijos pratybų "Kaukazas 2020". Kremlius kartu su Prancūzija ir JAV reikalauja nutraukti karinius veiksmus, nes bijo prarasti Užkaukazės kontrolę. Rusija palaiko artimus ryšius ir su Armėnija, ir su Azerbaidžanu.

Abiejose konflikto pusėse girdisi daug nacionalistinių pareiškimų, kurie nepadeda taikiai spręsti susidariusios situacijos.

Rusija – sąjungininkė su Armėnija ne prieš Azerbaidžaną, o prieš Turkiją, nes ši yra NATO narė. Jei Rusija parodys viršenybę prieš Trkiją, Ankara pasinaudos NATO sutarties 5 straipsniu, teigia Meta Défense.

Ši rizika – reali, tačiau regiono valstybės nenori totalinio karo. Rusija savo rankose turi pagrindines kortas, todėl greičiausiai, esant reikalui, Maskva Kalnų Karabache įvestų savo tvarką.

Diplomatai jau trisdešimt metų nieko negali pasiekti dėl Kalnų Karabacho. Vadinamoji Minsko grupė prie ESBO nuo 1992 m. bando sureguliuoti konfliktą, tačiau tai – aklojo dialogas su kurčiuoju, tiksliau, tarp dviejų nesutaikomų nacionalizmų.

Šaltinis: lefigaro.fr