Karabacho karas: konflikto pusės pareiškė, kad taikaus diplomatinio sprendimo negali būti

Kol mūsų nepriklausomi portalai rengiasi atremti naujas informacines atakas, matuoja papų didžius, kovoja su šmėklomis ir kitomis blogybėmis, tai kiti priklausomi portalai rašo, kad Azerbaidžanas pareiškė, kad taikaus diplomatinio sprendimo dėl Karabacho konflikto negali būti, lieka tik „karinis problemos sprendimo būdas“. Turkija pareiškė, kad „karinis problemos sprendimo būdas“ yra pats teisingiausias problemos sprendimo būdas ir išreiškė tvirtą paramą tokiam Azerbaidžano sprendimo būdui.
 
Karabacho karas beveik iš karto tapo iki kaulų smegenų pažįstamu, kai kiekviena iš kariaujančių pusių pateikia absurdiškus skaičius apie milžiniškus priešiškos pusės patirtus nuostolius ir nežymius, praktiškai bereikšmius savo nuostolius, kurių net nelabai ir pavadinsi nuostoliais. Karabachas praneša, kad Azerbaidžano pusė jau prarado virš 200 kariškių, o Karabacho pusė prarado tik apie 10–12 kariškių. Azerbaidžano pusė praneša panašiai, tik atvirkščiai. Apibendrinus galima teigti, kad praradimai maždaug po 50 žuvusių ir 100–150 lengvai ir sunkiai suluošintų kiekvienoje pusėje. Kiek nukentėjo civilių, lieka neaišku.
 
Kol kas nei viena pusė nepasirengusi nutraukti ugnies, kiekvienai iš kariaujančių pusių šis karas yra labai svarbus – jei ne kaip tikslas, tai kaip procesas. Kaip ten bebūtų, bet karui visada galima nurašyti vidines nesėkmingos politikos problemas, korupciją, skurdą, bedarbystę ir t. t. Karas dar yra puiki proga švento reikalo vardan suburti, suvienyti tautą aplink valdantį elitą. Taip pat kariškiams įrodyti jų nepakeičiamą reikalingumą ir pasakyti, kad dabar tautai nedelsiant būtina didinti išlaidas karinei pramonei, karinėms pajėgoms, jų išlaikymui, aprūpinimui. Juk kariuomenė – tai tautos viltis ir gynėja, todėl – visi skubiai pinigines ant stalo.
 
Pagal visus dėsnius atsiras resursai medijoms, kurios iki metro tikslumo pateiks įvairiomis spalvomis nuspalvintas esamas fronto linijas, divizijų išdėstymą ir jų skaitlingumą – prasidės savotiškas virtualus WEB 3D žaisimas kareivėliais. Savaime suprantama, atsiras karo srities specialistų, šio konflikto eigos ir priežasčių įvairiausi žinovų. TV šou džiaugsminga publika pasiskirstys į skirtingas stovyklas – kas už prorusišką Karabachą, kas už proamerikietišką Azerbaidžaną.

Karo eiga Sirijoje po truputį užsimirš, kaip ir terorizmo grėsmė visam civilizuotam pasauliui. Juk apie karo veiksmus Donbase jau ir taip seniai visi pamiršo, nors vidutinio intensyvumo karo veiksmai ten dar vyksta, bet neįdomu, nes viskas aišku. Publikai reikia kažko naujo. Priblokšti naujų karo eigos naujienų ir ekspertų pranešimų, komentarų ir interpretacijų, gaus naujas adrenalino ir neapykantos vieni kitiems dozes. Kitaip sakant, elektoratas, alpstantis nuo virtualių WEB D3 formato žaidimų, gaus naują hibridinį, dar vadinamą nekonvenciniu karu, virtualų informacinį žaidimą.
 
Kaip rodo praktika, pusiniai (nei jums, nei mus, nei kitiems) neryžtingi sprendimai pagal taikaus sureguliavimo planus su visų suinteresuotų ir konflikte dalyvaujančių šalių sutikimais, nenutraukia konflikto ir neišsprendžia problemų. Pusiniai sprendimai istorijoje niekada nedavė galutinių pozityvių taikių rezultatų, tad aš manau, kad nieko nebus. Kaip Minskas-2 susitarimai, taip ir prasidėjęs taikos procesas Sirijoje, tą patį mes matysime ir Karabache. Tie taikos susitarimai – tai konflikto laikinas užšaldymas ir pasirengimas naujam konflikto etapui, galimai kitame formate.
 
Istorija žino tik vieną veiksmingą tarpvalstybinių konfliktų sprendimo būdą, kai panaudojus išorės spaudimą – ar tai politinis, ar karinis intervencinis – viena ar abi kariaujančios pusės besąlygiškai kapituliuoja ir visiškai ar dalinai demilitarizuojasi. Tada nugalėtojai ar išorės žaidėjai, čia kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, primeta naują tvarką, valią ir taisykles, kurias kapituliavusi pusė besąlygiškai priima ir sutinka vykdyti.
 
Visi kiti metodai ir būdai tik prigesina kažkokiam laikui konfliktą, palikę jį rusenti, o tai reiškia, kad kai tik atsiras kokios nors konfliktą tęsti suinteresuotos išorės jėgos, jis vėl naujai pereis į karštąją fazę.