Nuotr. kam.lt |
Baltarusijai prieš Lietuvą tęsiant hibridinę ataką ir vis labaiu agresyvėjant Rusijai, praėjusią savaitę Pabradėje prasidėjo Vokietijos kariuomenės Lietuvoje organizuojamos pratybos „Schneller Degen" (liet. Greitas kardas).
Jų metu pirmą kartą Lietuvoje realiai dislokuotas divizijos štabas su jai pavaldžių brigadų štabais hibridinėms ir aukšto intensyvumo grėsmėms atremti.
Pratybų metu kariai treniruojasi kuo greičiau perdislokuoti štabus ir vadovavimo elementus į NATO priešakinį regioną, siekiant stiprinti sąjungininkų tarpusavio sąveiką ir gebėjimą veikti kartu jungtinėse gynybos operacijose. Liepos 21 d. Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys dalyvavo pratybų svečių dienoje.
Pasak A. Anušausko, šiame kontekste ypač svarbus Vokietijos įsitraukimas į NATO ir mūsų šalies gynybos stiprinimą bei ilgalaikį požiūrį, kurį ir rodo ir Vokietijos investicijos į mūsų karinę infrastruktūrą, skirtą Lietuvos ir sąjungininkų kariams.
„Vokietija, kaip NATO gynybos garantas, lieka ilgam – tai rodo ne tik besitreniruojančių Vokietijos karių skaičius Lietuvoje, lyderystė Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, bet ir investicijos į karinę plėtrą“, - atskleidė A. Anušauskas.
Į infrastruktūros stiprinimą Lietuvoje Vokietija investuoja nuo 2018 m., po to, kai regiono saugumui iškilus grėsmei, 2017 m. buvo dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Vienas didžiausių numatomų iki 2023 m. įgyvendinti projektų – apie 40 mln. eurų investicijos Rukloje dislokuotos kovinės grupės reikmėms – technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Bus įkurtas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita.
„Šiai dienai Vokietija į karinės infrastruktūros plėtrą Lietuvoje jau yra investavusi tikrai nemažą sumą. Tačiau tai yra nuolatinis procesas ir investicijos tęsis. Vokietijos ilgalaikį požiūrį į krašto gynybos stiprinimą rodo ir dar pavasarį ratifikuotas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo, kuris taip pat siunčia tvirto bendradarbiavimo ir atgrasymo žinutes“, – pasakė A. Anušauskas.
Šių metų birželio mėnesį Vokietijos gynybos ministerija patvirtino, kad kartu su Lietuvos kariuomene bus investuojama į bendrą infrastruktūrą Rukloje. 2022 m. prasidės kareivinių, multifunkcinio centro, valgyklos, mokymo patalpų, sporto aikštynų ir kitos infrastuktūros projektavimo darbai. Tam Vokietija pažadėjo skirti apie 150 mln. eurų.