Kas darė spaudimą Laurai Matjošaitytei?

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. Sp-22 patvirtino Kandidato į Seimo narius anketą, kuri yra vienas iš partijos ir jos kandidatų teikiamų pareiškinių dokumentų.

Kandidato į Seimo narius anketoje išdėstyti visi klausimai kandidatui (išskyrus neveiksnumą ir nepakaltinamumą), kad galima būtų patikrinti jo atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnyje numatytam baigtiniam sąlygų, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu, sąrašui.

Primenu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:

1. nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,

2. teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,

3. susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,

4. rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,

5. nuolat negyvena Lietuvoje,

6. teisėjas, kol eina šias pareigas,

7. rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,

8. likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,

9. statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.

Kandidatas pildydamas anketą, privalo nurodyti gimimo datą (5 punktas), nuolatinės gyvenamosios vietos adresą (6 punktas), pareigas (7 punktas), nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (8.1 punktas), ar nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas (8.2 punktas), ar nėra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys (8.2.1 punktas), ar yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei (8.4 punktas). Be to, anketoje (9.2.1, 9.2.2, 9.2.3, 9.2.4 punktai) klausiama apie įsiteisėjusio nuosprendžio datą, priėmimo vietą, teismo pavadinimą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas.

Anketoje nėra jokių klausimų apie apkaltą, nes toks reikalavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų.

Vyriausioji rinkimų komisija yra saistoma Konstitucijos, bet ne Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismui prieštaraujančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas, taikytinas ir mano atžvilgiu.

Jokio naujo teisinio reglamentavimo nereikia pakeisti, nes nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas neturi būti pakeisti, nes šie teisiniai norminiai aktai nedraudžia po apkaltos dalyvauti rinkimuose, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nurodymus Lietuvai.

2020 m. rugpjūčio 27 d. Seime traukiant numerį daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pareiškė, kad tikrinant kandidatų duomenis, keturi asmenys neatitiko įstatymų reikalavimų: trys dėl amžiaus, vienas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau jokių pastabų dėl apkaltos jau neišsakė. Žinojo, kad aš turiu teisę dalyvauti rinkimuose.

Įstatymų nesilaikymas registruojant kandidatą į Seimą užtraukia ne tik baudžiamąją atsakomybę, bet gali sulaukti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, kitų tarptautinių organizacijų nagrinėjimo. Vyriausioji rinkimų komisija, kaip ir teismai, privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų, Europos Sąjungos, kurios dalimi Lietuva yra, teismo Strasbūre sprendimo, kad asmuo, kuriam buvo taikyta apkalta, vėl turi teisę dalyvauti rinkimuose.

Smagu, kad Laura Matjošaitytė susipažino su Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymu, prisiminė, kad jos vadovaujama vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. vasario 25 d. patvirtino Kandidato į Seimo narius anketą pagal teisinių aktų reikalavimus.

Kas: konservatoriai, liberalai ar socialdemokratai, kurie 2012 ir 2013 m. panaikino mano teisinę neliečiamybę, neišreikalavę 2012 m. gegužės 17 d. Garliavos video įrašo, darė spaudimą Laurai Matjošaitytei?