Jei kuri nors ES šalis ketina pradėti derybas su Sąjungai nepriklausančia valstybe dėl energijos pirkimo, taip pat energetikos infrastruktūros statybos ar eksploatavimo, ji turės apie tai informuoti Europos Komisiją. Tokiam sprendimui kovo 2 d. pritarė Europos Parlamentas (EP).
Šiuo metu ES valstybių ir trečiųjų šalių tarpvyriausybiniai energetikos susitarimai turi būti pateikti Europos Komisijos vertinimui tik po jų pasirašymo, o tai labai apriboja galimybes užtikrinti, kad jie neprieštarautų ES teisei.
Naujosios taisyklės numato galimybę Europos Komisijai įsitraukti į minėtų susitarimų derinimą nuo pat derybų pradžios. ES valstybei pritarus, Komisija galės stebėtojo statusu dalyvauti derybose. Per penkias savaites nuo susitarimo projekto pateikimo ji galės pareikšti abejones dėl jo suderinamumo su ES teise, kurias turės pagrįsti dar per 12 savaičių.
Tikimasi, kad tai turėtų padidinti ES energetikos politikos nuoseklumą ir užtikrinti energijos teikimo saugumą. Šios taisyklės yra pirmosios iš ES energetikos sąjungos teisės aktų rinkinio, kurias pavyko suderinti ES teisės aktų leidėjams.
Sprendimui pritarė 542 EP nariai, nepritarė 87, o susilaikė 19. Dėl jo jau pasiektas neformalus susitarimus su ES Taryba, tačiau taisyklėms įsigalioti dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas.
Pasidžiaugęs, jog „šios taisyklės sustiprins ES valstybių energetinį saugumą“, EP pranešėjas Zdislavas Krasnodembskis (Zdzisław Krasnodębski, Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija) taip pat paragino Europos Komisiją „būti nuosekliai“ ir imtis ryžtingų veiksmų dėl OPAL ir „Nord Stream II“ dujotiekių.
EP Tyrimų biuro analizė šia tema.
Šaltinis: EP Spaudos tarnyba
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
