Kas sukūrė ir kam Lietuvoje reikalingas ambasadorių skandalas?

Šį pranešimą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila perskaitė šiandien Seime įvykusioje spaudos konferencijoje.

Liepos 8 d. svetainėje www.youtube.com paviešinti pokalbių telefonu įrašai, kuriuose – Lietuvos ambasadorių Azerbaidžane ir Vengrijoje Artūro Žurausko ir Renato Juškos pokalbiai. Neaptarinėsiu pokalbių turinio – valstybėje yra už tai atsakingi asmenys. Visi pripažįsta, kad tai skandalas. Nereikia įrodinėti ir to, kad tai tikrai ne tik nepagerino Lietuvos santykių su Azerbaidžanu ir Vengrija, bet ir viešai atskleidė Lietuvos kaip nepatikimos užsienio santykių partnerės reputaciją. Manau, kad sugadinti Lietuvos santykius su Azerbaidžanu suinteresuota, visų pirma, Rusija, o su Vengrija – Europos Sąjunga, siekianti pažaboti šią ES centro valiai aklai nepaklūstančią šalį - narę.

Kodėl į šį skandalą nereaguojama taip, kaip privalo reaguoti save gerbianti ir savo užsienio politiką turinti valstybė? Spėliojama apie šių pokalbių paviešinimo priežastis ir tikslus, tačiau nieko nedaroma dėl skandalo esmės – veikimo prieš valstybės interesus. Ši negarbinga situacija paviršutiniškai vartoma jau du mėnesius, užsienio reikalų ministerijos tarnybinio patikrinimo išvados slepiamos net nuo Seimo. Tikriausiai ir nuo Vyriausybės, nes dar antradienį viešai skelbtoje Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje šio klausimo nebuvo, o trečiadienį Vyriausybė jau nutarė siūlyti Prezidentei atleisti šiuos du ambasadorius iš pareigų.

Kas vis dėlto vyksta ir kas slepiama nuo visuomenės? Slepiamas tikrasis šio skandalo tikslas ir organizatorius arba noras tai išsiaiškinti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasimokiusi dėl savo neatsargaus viešo kalbėjimo FNTT vadovų atleidimo skandalo metu, išmoko patylėti ir veikti kitų asmenų rankomis. Tik rugpjūčio 4 d. Telšiuose, t. y. praėjus mėnesiui nuo skandalo pradžios, Prezidentė žurnalistams dėl jo pareiškė: Vertinčiau pirmiausia kaip provokaciją, ta prasme, kad pasirodė viešoje erdvėje pokalbiai, kurie nebuvo vieši. Tai, iš tiesų, provokacija prieš Lietuvą… Provokacija tai pavadino ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Antrą mėnesį laukiama dviejų ambasadorių atleidimo-neatleidimo. Tačiau kodėl pati Prezidentė nieko nedaro, kad ši provokacija būtų skubiai išsiaiškinta ir į ją būtų operatyviai reaguota? Vertinti būtina ne tik diplomatų kalbų turinį, bet, visų pirma, skandalo esmę – galimai nusikalstamą veikimą prieš valstybę. Kodėl valstybės vadovei nerūpi, kas ir kodėl įvykdė šią provokaciją? Ar Prezidentė suinteresuota tai atskleisti, jei pati šiuo atveju nevykdo savo tiesioginių funkcijų? Ką, visų pirma, privalėjo padaryti valstybės vadovė?

Prezidentė pati paskelbė, kad užsienio ministerijos diplomatinio korpuso telefoniniai pokalbiai yra nevieši, t. y. valstybės saugomi. Visi žinome, kad tai daro ne tik Užsienio reikalų ministerija, bet ir Valstybės saugumo departamentas. T. y. šios dvi institucijos privalo saugoti šias valstybės paslaptis. Tai, kad užsienio ministerijos diplomatinio korpuso telefoniniais įrašais disponuoja VSD, besirūpinantis diplomatinio ryšio saugumu, patvirtino ir pats VSD, pateikęs Seimo Užsienio reikalų komitetui papildomus su šiais diplomatais susijusius pokalbių telefonu įrašus. Tad konstatuokime faktą – viešai pagarsintos Lietuvos valstybės paslaptys, anot Prezidentės, prieš valstybę įvykdyta provokacija, tačiau dėl to niekas nieko nedaro. Teoriškai yra dvi scenarijaus galimybės:

1) Valstybės paslaptį atskleidė kažkas iš Lietuvos valstybės institucijų. Priminsiu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 125 straipsnį „Valstybės paslapties atskleidimas“: tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2) Mūsų valstybės paslaptį paviešino užsienio valstybė. Priminsiu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio „Šnipinėjimas“ 1 dalį: Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Taip pat ir 2 dalį: Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Nors valstybės vadovė tai pavadino provokacija prieš valstybę, jau beveik du mėnesius nepradedamas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo ir galimo šnipinėjimo. Kažkas ne taip.

Gal valdžia žino, kuri užsienio valstybė tai padarė? Tai kodėl mūsų Užsienio reikalų ministerija dėl to nepareiškė protesto notos? Nėra nei protesto notų, nei ikiteisminio tyrimo. Bent viešai nepaskelbta. Kodėl mūsų valdžia nesuinteresuota išsiaiškinti valstybės paslapties atskleidimą? Kodėl VSD, atsakinga už valstybės paslapčių saugojimą, neatlieka tarnybinio patikrinimo ir nesikreipia į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo? Kodėl prokuratūra, kurią ir be ratiško kreipimosi į ją įstatymas įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą vos tik sužinojus apie galimai nusikalstamas veikas, pati jo nepradeda? Juk viešai paskleista informacija, kad visi, kas nori ir gali, žino mūsų diplomatinės tarnybos planus ir valstybės paslaptis.

Atmeskime versiją, kad mūsų valdžia užsieniui pati atskleidė valstybės paslaptis. Bet mūsų valdžia privalo išsiaiškinti, kas atskleidė ir paviešino mūsų valstybės paslaptis! Tačiau to nedaro. Kodėl? Belieka vietiniai interesai. Kieno? Kas tai galėjo padaryti? Panašu, kad technologiškai tai padaryti galėjo tik Lietuvos VSD ir URM. Tačiau jei taip, tai dar didesnis skandalas, nei tas, kuris dabar aptarinėjamas – ką apie Prezidentę ir Ministrą Pirmininką, kelias užsienio valstybes ir religiją pakalbėjo diplomatai.

Teoriškai tai padaryti dar gali ir asmenys, kuriems šios dvi institucijos teikia informaciją. Tik jie teoriškai gali įtakoti ar stabdyti šio skandalo dėl valstybės paslapčių atskleidimo tyrimą – tiek tarnybinius, tiek ikiteisminį. Visų pirma, nustatant, kas į www.youtube.com įdėjo šiuos įrašus. Interneto svetainės administracija neturės teisės atsisakyti pateikti šią informaciją tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui, o VSD ir URM vadovus gali ilgai ir maloniai laikyti nežinioje.

Ministras pirmininkas rugpjūčio 23 d. viešai pareiškė: … tegu sprendžia Užsienio reikalų ministerija, nes už užsienio politiką atsakinga Lietuvos Respublikos prezidentė. Todėl belieka tik Prezidentės paklausti, ar ji sankcionavo šių valstybės paslapčių atskleidimą? Žinant valstybės vadovės teorinį ir praktinį autoritetą ne tik Užsienio reikalų ministerijai, bet ir Valstybės saugumo departamentui bei prokuratūrai, o visuomenei negirdint, kad dėl šios, anot Prezidentės, provokacijos prieš Lietuvą atskleidžiant mūsų valstybės paslaptis būtų pradėti tarnybiniai patikrinimai bei ikiteisminis tyrimas, atmetimo būdu belieka vienintelis kandidatas į šio scenarijaus autorius – pati Prezidentė. Atsimenant susidorojimą su FNTT vadovais, kitų logiškų ir protingai galimų paaiškinimų nebelieka. Tačiau tokiu atveju – koks šio scenarijaus tikslas? Šįryt paskelbta, kad Prezidentė jau pasirašė dekretą dėl šių ambasadorių atleidimo. Štai dėl ko išvakarėse taip skubėti buvo priversta Vyriausybė.

Jei norėta įtvirtinti Lietuvoje baimės atmosferą, siekiant parodyti, kad vardo, kuris mūsų valstybėje „ne prie ko“, neoficialus minėjimas išvis negalimas, tai reikštų, kad tolokai pažengėme valdomos „demokratijos“ keliu.

Todėl šiandien kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras kreipiuosi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapčių mūsų diplomatinėje tarnyboje atskleidimo – jos jau atskleistos paviešinant jas. Belieka ikiteisminio tyrimo metu nustatyti šias galimai nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Kreipiuosi ir dėl galimo šnipinėjimo, jei šios valstybės paslaptys buvo atskleistos užsienio valstybėms, galimai paviešinusioms jas www.youtube.com, ištyrimo. Seimui primenu, kad p. D. Grybauskaitės iniciatyvos dėka VSD jau beveik trejus metus nebeturi ikiteisminio tyrimo funkcijų ir dėl to negali pats pradėti ikiteisminio tyrimo bei vykdyti ikiteisminio tyrimo funkcijas aiškinantis nusikaltimus prieš valstybę. Tad ir šioje ikiteisminio tyrimo byloje, kaip ir Sausio 13-osios byloje, visas darbo krūvis teks prokurorui.

Vertinant politiškai, valstybei ir jos autoritetui padaryta didžiulė žala – visam pasauliui parodyta, kokia yra mūsų diplomatinė tarnyba ir jos veiklos konfidencialumas. Tad kas gali pasitikėti tarpvalstybiniuose santykiuose tokiu partneriu, kuris neužtikrina net savo diplomatinės tarnybos veiklos sąlygų?

Manau, kad tuo atveju, jei Generalinė prokuratūra atsisakys pradėti ikiteisminį tyrimą, bus akivaizdu, kad jai daroma politinė įtaka, kad nebūtų atskleistas mūsų valstybės paslapčių atskleidėjas. Todėl kaip ir Sausio 13-ąją kreipiuosi į Tautos atstovybę Seimą, dar kartą primindamas, kad mūsų valstybės sąlygomis būtinas nepriklausomo prokuroro institutas. Tam būtinus įstatymų projektus praėjusios kadencijos Seimui pateikiau ne tik aš, bet ir buvę Seimo nariai.

Lietuvos valdžia, išrinkta Tautos ir prisiekusi jai, tokios skandalingos, anot Prezidentės, provokacijos prieš Lietuvą padarymo atveju neturi teisės nesiaiškinti, kas ir kam atskleidė mūsų valstybės paslaptis. Priešingu atveju kalbėsime apie valdžią, laužančią priesaiką Tautai ir veikiančią prieš valstybę. Klausimas – kieno interesams?