Kėdainių krematoriumas pasirengęs kremuoti Ebola karštligės aukas Lietuvoje

Vakarų Afrikos šalyse prasidėjus Ebola hemoraginės karštligės (EHK) protrūkiui, Pasaulio sveikatos organizacija rekomendavo imtis būtinų šios virusinės ligos prevencijos bei valdymo priemonių visuose žemynuose, iki išliks viruso įvežimo rizika. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras parengė metodines rekomendacijas, kaip mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigos turėtų priimti ir slaugyti infekuotus asmenis, taip pat ir kaip saugiai tvarkyti mirusių nuo šios ligos palaikus, atsižvelgiant į kultūrinius bei religinius ypatumus. Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, mirusių nuo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų palaikai turi būti laidojami į žemę sandariame karste arba, esant galimybei, kremuojami. Jei Ebola hemoraginės karštligės aukas būtų nutarta kremuoti, Kėdainių krematoriumas yra pasirengęs tai atlikti.

„Jei tektų kremuoti mirusius nuo Ebola hemoraginės karštligės Lietuvoje, pirmiausia palaikus sutvarkytų sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje ligonis mirė, darbuotojai. Tinkamai naudodami asmenines saugos priemones ir griežtai laikydamiesi rekomendacijų, jie privalėtų užtikrinti, kad palaikai būtų tinkamai paruošti bei nukenksminti ir gabenami sandariuose karstuose, kurie negali būti atidaryti pakartotinai, – sako Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė. – Saugumo sumetimais, sveikatos priežiūros įstaiga turi informuoti krematoriumo personalą apie esamą riziką.“ Specialistė atkreipia dėmesį, kad asmens saugos priemonės nebūtinos asmenims, vairuojantiems transporto priemonę, kuria vežami palaikai, su sąlyga, kad tie asmenys neturės kontakto su mirusiojo, kuriam buvo įtarta ar patvirtinta EHK, kūnu ar aplinkos daiktais, užterštais jo kūno skysčiais. Kremuotų palaikų vežimui urnoje jokie specialūs reikalavimai netaikomi.

Pasak Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, jei tektų kremuoti Ebola viruso aukas, krematoriumo darbuotojai žinotų, kokių saugos priemonių turėtų imtis. „Nors, pagal visas rekomendacijas, palaikai būtų atgabenti saugiame karste, tačiau mūsų darbuotojai turėtų neprarasti budrumo ir elgtis atsargiai – išimti karstą iš palaikus vežusio automobilio mūvėdami dvigubas pirštines su prailgintais rankogaliais, apžiūrėti, ar iš karsto nesisunkia skysčiai, o jei, vis dėlto, prasisunkė, organizuoti ir atlikti aplinkos paviršių dezinfekciją“, – pasakoja V. Labanauskas, pridurdamas, kad per trejetą krematoriumo veiklos metų darbuotojams jau yra tekę kremuoti užkrečiama liga sirgusio asmens palaikus, laikantis visų būtinų atsargumo priemonių.

Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 494 „Dėl asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos patvirtinimo“ nurodoma, kad ši tvarka taikoma asmenims, mirusiems nuo juodligės ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, įrašytų į SAM patvirtintą sąrašą. Ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis įvardijamos: maras, cholera ar sukėlėjo nešiojimas, Beždžionių raupai, Geltonoji karštligė ir virusinės hemoraginės karštligės, tokios kaip Marburgo virusinė liga, Lassa karštligė ir Ebola virusinė liga. Asmenų, mirusių nuo juodligės ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai turi būti laidojami neatidarius karsto arba, esant galimybei, kremuojami.

Ebola hemoraginę karštligę sukeliantį virusą pirmą kartą Vakarų Afrikoje, prie Ebola upės, užfiksavo gydytojas iš tuomečio Zairo (dabar – Kongo Demokratinė Respublika) dr. Ngoy Mushola 1976 m. EKH virusas gali ilgą laiką gyventi skystyje arba sausoje medžiagoje, bet lieka neaktyvus paveikus gama spinduliuote, taip pat valandą šildant 60°C temperatūroje arba penkias minutes verdant. Užšaldymas arba šaldymas viruso neveikia. Ebola virusas yra jautrus chloro preparatams bei spiritui, 70 proc. etilo alkoholiui, todėl šios medžiagos naudojamos aplinkos daiktų ir paviršių dezinfekcijai. EHK serga ne tik žmonės, bet ir primatai – makakos, gorilos, šimpanzės. Žmonės užsikrečia, jei turėjo tiesioginį sąlytį su ligonių krauju, kūno skysčiais ar kitomis išskyromis per pažeistą odą ar gleivines, nesaugių lytinių santykių su EBH sirgusiais asmenimis. Taip pat, jei buvo sąlytis su sergančiais ar kritusiais gyvūnais, infekuotų gyvūnų krauju, išskyromis, organais su infekuotu krauju ar kt. kūno skysčiais užterštais daiktais. Mirštamumas nuo Ebola hemoraginės karštligės siekia iki 90 proc.