Kai rašau šį trumpą komentarą, dar toli gražu ne iš visų rinkimų apylinkių yra pateikti duomenys. Vilniaus ir Kauno rezultatai dar koreguos situaciją, bet ne tendencijas, kurios jau išryškėjo.
Pabrėžiau, kad šių rinkimų baigties prognozuoti buvo beveik neįmanoma. Kai ką galima buvo nujausti. Džiaugiuosi ir apgailestauju, jog didžioji dalis nuojautų pasirodė esančios tikros.
Džiaugiuosi, kad Socialistinis liaudies Frontas, kurį galima vadinti didžiausiu mūsų pakantumo išbandymu, kurio retorika tiesiog nusikalstama, liko toli už borto. Taip pat džiugu, kad K. Brazauskienės ir V. Romanovo politiniai UAB-ai nebuvo paklausūs. Prieš rinkimus sakiau, kad kuo toliau nuo valdžios reikėtų laikyti liberalcentristus. Džiaugiuosi, kad ši kompanija patyrė visišką nesėkmę, Algis Čaplikas atviravo Edmundui Jakilaičiui, kad FNTT skandalas labai pakenkė jo vadovaudamos partijos įvaizdžiui. (Ar prisimenate, kaip Lauras Bielinis ir Vladimiras Laučius įrodinėjo, kad FNTT skandalas suteiks liberalcentristams politinius sparnus? Spręskite patys, ar jie taip sakė kaip tikri politiniai apžvalgininkai, ar kaip propagandistai.)
Apgailestauju, jog tiek mažai paramos gavo Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“. Tegaliu pakartoti, jog čia nieko netikėto. Deja, iš tokių pamokų Lietuvoje niekaip nenorime mokytis.
A. Zuoko nesėkmę po apsijuokimo su „Vilniečio kortele“ ir laukiant naujo šildymo sezono galima buvo nujausti taip pat. Prisipažįstu, tikėjausi, jog, nepaisant visų minėtų dalykų, jis surinks keliais procentais daugiau.
Pasitvirtino nuojauta ir dėl „Drąsos kelio“. Mane kiek stebino jo atstovų optimizmas, tačiau neįtikino ir aršių kritikų kalbos apie visišką krachą per rinkimus. Įvertinant, švelniai tariant, nelabai kokią rinkimų kampaniją ir akivaizdų N. Venckienės persitempimą, rezultatas neblogas. Tik labai neaišku, kas toliau.
Ypatingai stebina Tėvynės sąjungos laikysena ir džiugus kartojimas apie moralinę pergalę. Ar tai, kad valstybės vairas šiandien atiteks į V. Uspakich ar žmogaus, kuriam jis turės didžiulę įtaką, rankas – yra moralinė pergalė? Ar svarbiausia tai, kad TS-LKD „grietinėlė“ turės saugų darbą dar bent keturis metus ir yra svarbiausias tikslas?
Džiaugiuosi, jog nepasitvirtino mano niūriausi nuogąstavimai, jog visiškai pasikartos 1992 metų scenarijus. Nepasikartojo, nes šiandien kairieji neturėtų lyderio, charizmatiškumu prilygstančio Algirdui Brazauskui. Susitelkusi į kovą su „Drąsos keliu“, Tėvynės sąjunga nutiesė raudoną kilimą į valdžią darbiečiams ir Co. Juk ne taip seniai aukštas pareigas užimantys konservatoriai sakė, kad DP visai neblogas partneris.
Referendumo rezultatas – atskiras klausimas. Nelabai smagu, kai Andrius Kubilius ir Vytautas Landsbergis bando laviruoti, kad tai, jog tiek daug žmonių balsavo prieš, nelabai ką reiškia. Deja, bet reiškia mažiausiai tai, kad nesugebėjote mums argumentuotai paaiškinti, koks tai projektas, kaip jis vyks ir kokie bus jo padariniai. Daug žmonių pasijuto kvailinami lėkštų reklamų ir sureagavo atitinkamai. Dabar teks iš naujo permąstyti, kaip įtvirtinti energetinį savarankiškumą nuo Rusijos. Tiesa, kalbos apie tokį savarankiškumą, matant, kas atėjo į valdžią, juokingos.
Netikėtas man – pakankamai geras Liberalų sąjūdžio pasirodymas. Kadangi šios partijos darbai man neatrodo nei didingi, nei labai svarūs, tai esu linkęs pasveikinti juos, kad jiems pavyko gerai apgalvota rinkimų kampanija. Jie gali džiaugtis ir tuo, kad tapo liberalia jėga Nr. 1 ir dabar tegu liberalcentristai ar "zuokininkai" galvoja, kaip prie jų prisigretinti.
Kas toliau? Pirmiausia, kelios politinėmis emocijomis pritvinkusios dienos ir pasiruošimas antrajam turui. Tiesa, nepanašu, kad jis galės daug ką pakeisti. Tai rodo jau vien tai, kokie kandidatai į jį pateko. Tada lauksime Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimo. Ji įrodė, kad, kai galvoja apie reitingus, būna labai pragmatiška. Vis gi labiausiai tikėtina, kad ji pasiūlys Algirdui Butkevičiui vadovauti Vyriausybei.
Praėjusios kadencijos Seimo silpniausia vieta buvo bedantė ir idėjų stokojanti opozicija. Ar bus kitaip kitoje kadencijoje? Spėju, kad taip. Tėvynės sąjunga įrodė, kad sugeba būti veiklia opozicija. Manau, kad ir liberalams bus sveika permąstyti savo politines idėjas ir jas išgryninti.
Sunkiausia prognozuoti „Drąsos kelio“ ateitį. Yra galimybė, jog jis subyrės į šipulius ir kiekvienas jų prisijungs prie kitų politinių jėgų. Daug sunkesnis kelias –burti tikrą, galingą Sąjūdį, kuris įgalintų tautą pareikalauti savo teisių iš politikų.
Šiandien dar labai sunku kažką prognozuoti. Išbandymas valdžia, kad ir nedidele, kad ir buvimu opozicijoje, yra sudėtingas.
P. S. Kitame Seime stebėsime ne tik formalią daugumą ir opoziciją, bet ir pačias įvairiausias sąjungas atskirais klausimais. Pavyzdžiui, dėl šeimos sampratos tikslinimo. Nebus lengva įveikti socialdemokratų-liberalų pasipriešinimą, tačiau, išmintingai veikiant, įmanoma.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]