Kinija įdėmiai stebi Rusijos ir Šiaurės Korėjos suartėjimą

Lapkričio 24 dieną specialus Šiaurės Korėjos pasiuntinys Choe Ryong-hae baigė aštuonių dienų vizitą Rusijoje. Jis vedė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu. Šalys taip pat svarstė galimo dviejų valstybių lyderių susitikimo galimybes. Kinija, kurios santykiai su Šiaurės Korėja pergyvena ne pačius geriausius laikus, įdėmiai stebi Rusijos ir Šiaurės Korėjos suartėjimą.

Putinas: „Būtina surasti abipusiai naudingus bendradarbiavimo būdus“.

Choe Ryong-hae: „Sekančiais metais šalių tarpusavio santykiai pasieks naują lygį“.

Šiaurės Korėjos žiniasklaida perdavė abiejų derybų šalių žodžius, kad susitikimas praėjo šiltoje ir draugiškoje atmosferoje.

Po dviejų dienų Sergejus Lavrovas pareiškė, kad viskas paruošta abiejų šalių lyderių susitikimui, artimiausiu metu gali įvykti Vladimiro Putino ir Kim Čen Uno derybos. Pietų Korėjos ekspertai mano, kad Šiaurės Korėjos vadovas iš tikrųjų gali susitikti su Rusijos lyderiu anksčiau nei su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.

Kinija visada buvo Šiaurės Korėjos pagrindiniu sąjungininku, tačiau šalių santykiai pašlijo po to, kai praėjusiais metais Pchenjanas įvykdė branduolinius bandymus. Šių metų liepą Xi Jinpingas lankėsi Pietų Korėjoje ir atvirai ignoravo Šiaurės Korėją.

Šiaurės Korėja buvo prieš šį vizitą. Pasak Šiaurės Korėjos vyriausybės šaltinio, šalis stengiasi mažinti ekonominę ir politinę priklausomybę nuo Kinijos. Todėl jai reikalinga Rusija.

Kremliui taip pat naudinga draugystė su Šiaurės Korėja. Rusija pasisakė prieš JTO rezoliuciją, kuri smerkė žmogaus teisų pažeidimus Šiaurės Korėjoje. Sergėjus Lavrovas pabrėžė, kad JTO neturėtų vykdyti teismo ar tikrinančių funkcijų. Manoma, kad taip Maskva atsidėkojo Pchenjanui už tai, kad šių metų kovo mėnesį jis  nepalaikė JTO rezoliucijos, kurioje buvo siekiama pripažinti neteisėtu Krymo prijungimą prie Rusijos.

Visi šie įvykiai verčia jaustis Kiniją nepatogiai.

Sergėjaus Lavrovo manymu, lapkričio  20 d. Šiaurės Korėjus specialus pasiuntinys išreiškė pasirengimą sugrįžti prie šešiašalių derybų be išankstinių sąlygų. Kinija, būdama pirmininkaujančia šalimi, pozityviai priėmė žinią apie Šiaurės Korėjos pozicijos pasikeitimą.

Kinijos Centrinės partinė mokyklos profesorius mano, kad jei tai reiškia Šiaurės Korėjos norą žengti žingsnį link branduolinio nusiginklavimo, tada tai itin rimtas Pchenjano politikos pasikeitimas, tačiau jei Šiaurės Korėjos pagrindinis tikslas gauti ekonominę pagalbą, tuomet negalima jokiu būdu eiti į lengvus kompromisus.

Šaltinis: asahi.com