Kinija žudo ukrainiečius, o mes – grįžtame prie „diplomatinių santykių“?

LT politikos lyderiai trokšte trokša atstatyti santykius su pagrindine Rusijos rėmėja. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, premjeras Gintautas Paluckas, Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda neseniai pradėjo teigti, kad Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, turi turėti tokius pats diplomatinius santykius su Kinija kaip ir kitos šalys narės.



Kas atsitiko, kad ši trijulė tokių santykių užsigeidė su tais, kas remia Rusiją kare Ukrainoje su Vakarais?

Tad dar kartą prisiminkite, kas Lietuvai ir Ukrainai yra Kinija.



2025 m. vasario mėnesį Valstybės saugumo departamentas (VSD), kaip ir kiekvienais perspėjo šalies visuomenę ir politikos lyderius dėl Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Štai pagrindinės sentencijos apie Kinijos grėsmes, paskelbtos VSD grėsmių ataskaitoje.

• Pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai išliko tie patys: agresyvėjanti Rusija, vis labiau nuo jos priklausanti Baltarusija, o pastaraisiais metais – priešiškumo nebeslepianti Kinija.

• Kinija, iš esmės įšaldžiusi diplomatinius ir prekybos santykius su Lietuva, tapo viena pagrindinių Rusijos agresijos rėmėjų.

• Kinija padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą. Pekino pozicija remiasi prielaida, kad Putino režimui negalima leisti pralaimėti. Besitęsiantis konfliktas atitinka Kinijos interesus, nes kelia iššūkių Vakarams ir sekina jų resursus. Augantis Rusijos ir Kinijos ekonominis, energetinis ir karinis bendradarbiavimas ne tik reikšmingai didins Rusijos galimybes tęsti karą, bet ir stiprins jos priklausomybę nuo Kinijos.

• Kinija tiekia Rusijos karo pramonei gyvybiškai reikalingų prekių ir technologijų, taip įgalindama Rusiją išlaikyti iniciatyvą fronte ir tęsti karą. Pekino pozicija dėl paramos Rusijai remiasi nuostata, kad Putino režimui negalima leisti pralaimėti.

• Karas Ukrainoje šiuo metu atitinka Kinijos interesus, nes sekina Vakarų resursus ir kursto vidinius nesutarimus, o Maskvą verčia priimti Pekinui palankias bendradarbiavimo sąlygas.

• Kinijos režimas siekia užsitikrinti prieigą prie vakarietiškų technologijų, informaciją apie jas renka ne tik šnipinėdamas, bet ir skatindamas bendradarbiavimą su Vakarais akademinėje srityje.

• Kinija padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą.

• Besitęsiantis karas Ukrainoje atitinka Pekino interesus, nes tai kelia iššūkių ES ir NATO valstybėms, nukreipia jų dėmesį, sekina resursus ir kursto vidinius nesutarimus. Pekinui naudinga remti Maskvą, nes šalis vienija priešprieša Vakarams, o sunkumai, su kuriais susiduria Rusija, verčia Kremlių priimti Kinijai palankias bendradarbiavimo sąlygas. Žvalgybos vertinimu, dabartinė Kinijos pozicija dėl paramos Rusijai remiasi nuostata, kad Putino režimui negalima leisti pralaimėti.

• Intensyvėja Kinijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas. Kinija tiekia Rusijos karo pramonei gyvybiškai reikalingos dvejopos paskirties įrangos ir technologijų, padedančių atkurti ir vystyti karinius pajėgumus. Tai leidžia Rusijai išlaikyti iniciatyvą fronte ir tęsti seki-nimo karą. Užsitikrinusi Kinijos tiekimą, Rusija gali pati pasigaminti reikalingos ginkluotės, o Kinija, nors ir prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų stiprinimo, išvengia kritikos ir sankcijų, su kuriomis susidurtų, jeigu atvirai tiektų ginkluotę Rusijai.

• Kinija ir Rusija intensyviau prekiauja tarpusavyje, tai padeda Maskvai sušvelninti sankcijų poveikį ir palaikyti ekonomiką.

• Intensyvėja ir šalių energetinis bendradarbiavimas, tai padeda Rusijai kompensuoti dėl sankcijų sumažėjusias pajamas, kurias ji gaudavo už prekybą energijos ištekliais.

• Kinijos finansų institucijos padeda palaikyti Rusijos finansų sistemos stabilumą. Kinija integravo Rusijos bankus į savo sukurtą tarpbankinių atsiskaitymų sistemą CIPS, kuri bent iš dalies padeda Rusijai kompensuoti patiriamą žalą dėl jos atjungimo nuo SWIFT sistemos.

• Šalys akivaizdžiai koordinuoja ir palaiko viena kitos interesus tarptautinėse organizacijose – JT, BRICS, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. Kinija suteikia tarptautinę platformą Rusijai ir savo organizuojamuose tarptautiniuose forumuose Pekine.

• Kinija vykdo technologinį šnipinėjimą, siekdama paspartinti ekonomikos plėtrą ir modernizuoti kariuomenę.

• Socialiniame tinkle „X“ botų paskyros, siejamos su Kinija, siekė paveikti
2024 m. JAV rinkimus, juose dar dalyvaujant Joe Bidenui. Skleista dezinformacija, menkinanti JAV dėl migracijos politikos, rasinės diskriminacijos ir kitais klausimais.

• Beveik neabejotina, kad artimoje perspektyvoje Baltijos jūroje padaugės Rusijai draugiškų šalių, taip pat ir Kinijos, laivų. Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika dėl jų neatsakingo požiūrio į laivybą ir kai kuriais atvejais įgulų kompetencijos stokos. Kinijai priklausantis birių krovinių laivas „Yi Peng 3“, pažeidęs du telekomunikacijų kabelius, iš incidentų vietų pasišalino.

Su visa naujausia VSD grėsmių ataskaitos versija galite susipažinti ČIA.

Maža to, Kinija ne tik visapusiškai remia Rusiją kare Ukrainoje, bet Kinijos kariai tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose, apie tai plačiai skelbė nepriklausoma Lietuvos USAID žinisklaida.






Klausimas LT lyderiams – kaip jūs ruošiatės nugalėti Rusiją fronto linijoje, jei siekiate tampriai bendradarbiauti su pagrindine Rusijos rėmėja, kuri nenori leisti Rusijai pralaimėti karo Ukrainos teritorijoje?

Nuo kada pagrindinis Lietuvos priešo Rusijos rėmėjas ir grėsmė mūsų šalies nacionaliniam saugumui Kinija, nebėra mūsų valstybei priešas ir grėsmė?

O gal jūs pritariate nuomonei, kad VSD grėsmių metinės ataskaitos, tai nieko nevertos rašliavos, skirtos tik vietos runkeliams gąsdinti ir mulkinti?

Alio, balamutai!

P. S.

Keli susiję:

Nors Kinija yra Lietuvos priešas, svarstoma atkurti santykius

VSD dar kartą patvirtino – Kinija yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui

Kinijoje pradėta traukti per dantį Baltijos tigrus