Pribloškiantys ŽEIT lyderio Radzevičiaus atsakymai apie kovą su vadinamąja Kremliaus dezinformacija

ŽEIT lyderio Dainiaus Radzevičiaus viršelis visuomeniniame tinkle Facebook.

Valstybinio transliuotojo LRT spalio 12 d. laidoje „Vyriausybės formavimas – Kremliui palankios žiniasklaidos akiratyje. Kaip jis atspindimas?“ Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vadovas Dainius Radzevičius papasakojo, kaip kovoja su priešiška propaganda ir dezinformacija.

Drauge su D. Radzevičiumi laidoje taip pat dalyvavo ir jo bendražygis, viešosios įstaigos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“* direktorius Tomas Kazulėnas. 

Pasak T. Kazulėno, „žiniasklaidos ir socialinių medijų stebėjimo įrankių pagalba, naudojant raktinius įvairius žodžius savo tyrimuose ir analizėse, matome akivaizdžius dominuojančius antivalstybinius naratyvus“.

„Kremliui palanki medija, tai vadinamoji alternatyvioji žiniasklaida, taip pat palankūs komentatoriai ir botai aktyviai skleidė naratyvus, siekdami kurti klaidingą įspūdį ir kelti valstybėje chaosą. Vyriausybės formavimosi laikotarpis Kremliaus propagandai tampa strategine galimybe menkinti pasitikėjimą Lietuvos institucijomis. Tie antivyriausybiniai naratyvai buvo vystomi įvairiais kampais: nuo tariamų politinių krizių ir kaltinimų korupcija iki kultūros ir gynybos klausimų. Pateikti taip, kad pasiektų kuo platesnę auditoriją. Tokia alternatyvioji žiniasklaida turėjo aiškų tikslą – susilpninti gyventojų pasitikėjimą Vyriausybe, skleisti žinią, kad Lietuva yra nestabili, izoliuota, politiškai trapi valstybė. Šiuo metu matome, kad propaganda siekia menkinti pasitikėjimą valdžia ir kurstyti visuomenės nepasitenkinimą“, - informavo T. Kazulėnas.

Šiuo klausimu ekspertai.eu kreipėsi į valstybės tarnautoją, ŽEIT lyderį D. Radzevičių.

„Pateikite propagandinių bei Kremliui palankių žiniasklaidos priemonių, veikiančių Lietuvoje, sąrašą su nuorodomis į straipsnius ir/ar pranešimus, kuriuose skleidžiamos įvairios žinutės, siekiant kurti nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis bei šalyje vykstančiais procesais“, - ekspertai.eu paprašė D. Radzevičiaus.

Paaiškėjo, kad pastarasis ir visa jo vadovaujama tarnyba tokio sąrašo neturi.

„ŽEIT nėra įgaliota sudaryti tokį sąrašą, todėl jo neturime“, - informavo D. Radzevičius.

Ekspertai.eu taip pat uždavė ir papildomus klausimus, kilusius pasiklausius aukščiau minėtos laidos. Ko verti šie atsakymai, tesprendžia patys skaitytojai.

- Pateikite visų Lietuvoje veikiančių internetinės alternatyvios žiniasklaidos portalų, kuriuose rugsėjo mėnesį buvo ištirti beveik tūkstantis straipsnių, sąrašą.

- Tokių duomenų neturime.

- Atskirai pateikite visų straipsnių ir pranešimų sąrašą su aktyviomis nuorodomis, kur buvo užfiksuota Kremliui palankiai veikianti žiniasklaida Lietuvoje.

- Tokio sąrašo ŽEIT nesudaro ir neturi galimybės pateikti.

- Pateikite sąrašą, kas konkrečiai, Jūsų nuomone, yra „tradicinė, profesionali žiniasklaida“ Lietuvoje, o kas „alternatyvioji žiniasklaida“.

- Šiuo klausimu ŽEIT neturi įgaliojimų sudaryti tokį sąrašą, todėl jo pateikti negalime.

- Kokie kriterijai taikomi nustatant, kas yra „tikra dezinformacija“, o kas – „Kremliaus propaganda“?

- Kriterijai taikomi nagrinėjant konkrečią situaciją ir konkrečią informaciją. Vadovaujamasi teisės aktais, ekspertų išvadomis, teismų praktika.

- Kokiais kriterijais remiatės nustatinėdami, ar tai Jūsų kompetencija, ar policijos?

- Kiekviena situacija vertinama atskirai.

- Kaip vyksta bendradarbiavimas su „šiomis institucijomis“, kai siekiate, kuo greičiau sustabdyti informaciją, pažeidžiančią Lietuvos įstatymus ar ES reglamentus?

- Bendradarbiavimas vyksta teisės aktų nustatyta tvarka.

- Pateikite sąrašą, su kokiomis konkrečiai institucijomis Jūs bendradarbiaujate?

- Savo kompetencijos rėmuose bendradarbiaujame su visomis valstybės institucijomis, kurios dirba visuomenės informavimo srityje, žmogaus teisių srityje, teisėkūros srityje.

- Kokie konkrečiai yra Jūsų minėti oficialūs įsipareigojimai su „Meta“ ir „TikTok“?

- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus su socialiniu tinklu TikTok bei Meta. Apie pažeidimus bet kuriame minėtame socialiniame tinkle pranešti ŽEIT kviečiami visi Lietuvos gyventojai. 

- Su kokiomis konkrečiai institucijomis bendradarbiauja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kai informacija nėra gaminama Lietuvoje? Pateikite sąrašą.

- Priklauso nuo konkrečios situacijos.

- Kaip, Jūsų manymu, buvo nustatyta, kad propaganda „perinterpretavo“ protestus? Pateikite konkrečius „perinterpretavimo“ pavyzdžius.

- Nežinomas klausimo kontekstas. (Ekspertai.eu pasijuto nustebę, kad D. Radzevičiui „nežinomas klausimo kontekstas“, todėl atkreipia dėmesį, kad aukščiau minėtoje laidoje, kurioje dalyvavo D. Radzevičius, laidos vedėjas klausė D. Radzevičiaus kolegos T. Kazulėno: „Pone Kazulėnai, rugsėjo mėnesį taip pat prasidėjo ir kultūros bendruomenės protestai. Jūs minėjote, kad ministro paskyrimas buvo viena iš tų temų. Tai ar kultūros bendruomenės protestai taip pat tapo Kremliaus propagandos taikiniu?“. T. Kazulėnas atsakė: „Taip, tai, ką ir minėjau, būtent viešas visuomenės pasipiktinimas dėl kultūros ministro paskyrimo irgi buvo išnaudotas Kremliui palankioje žiniasklaidoje siekiant sukelti kultūrinę įtampą. Šie kanalai sveikino ministro paskyrimą kaip simbolinį liberalaus elito „pralaimėjimą“, vadindami tai pergale prieš lobistus. Pilietinės visuomenės ir kultūros atstovai, reaguodami į ministro paskyrimą, pradėjo organizuoti masines demonstracijas, pasirašinėti peticijas prieš paskyrimą bei Kultūros ministerijos perdavimą tam tikrai partijai. Šie protestai Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo perinterpretuoti kaip dalis platesnio „kultūrinės kovos“ naratyvo, kuris priešino tradicines vertybes ir liberalų nuosmukį. Protestuotojai buvo pašiepiami, jų susirūpinimas sumenkintas, pateikiant tai kaip „isteriją“. Propagandos naratyvai siekė iškreipti faktinę situaciją ir pateikti protestus kaip masinį chaosą valstybėje. Nors faktai apie protestus, peticijas ir kultūrinio sektoriaus veiksmus nebuvo paneigti, jie buvo pateikti taip, kad susidarytų kuo nepalankesnis Lietuvos įvaizdis“.)

- Kaip Jūs vertinate tai, kad pastaruoju metu beveik bet koks valdžios kritikavimas iškart pavadinamas „Kremliui naudinga propaganda“? Pateikite „Kremliui naudingos propagandos“ pavyzdžių.

- Neturime duomenų, kad neva „beveik bet koks valdžios kritikavimas iškart pavadinamas „Kremliui naudinga propaganda“.

- Pateikite sąrašą konkrečių asmenų, kurie, Jūsų nuomone, yra Kremliaus atstovai.

- Nesame įgalioti tokio sąrašo sudaryti.

- Kuo remiantis Jūs suprantate, kada Kremliaus atstovai meluoja, ir tai yra melas?

- Priklauso nuo konkrečios situacijos ir informacijos bei jos požymių.

- Kokius „privalomus nurodymus“ Jūs konkrečiai turite omenyje? Pateikite pavyzdžių. Pateikite sąrašą, kas teikia tuos „privalomus nurodymus“?

- Teisės aktai nenumato Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai teisės kreiptis į socialinius tinklus ir duoti privalomus nurodymus pašalinti neteisėtą turinį.

VIĮ nustato taisykles, reglamentuojančias institucijų, atsakingų už neskelbtinos informacijos kontrolę, ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą bei atsakomybę. Vis dėlto privalomu nurodymų teikimas socialiniams tinklams dėl jų platformose skleidžiamo neteisėto turinio šiame kontekste nėra aiškiai reglamentuotas.

Susiformavusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bendradarbiavimo su socialiniais tinklais praktika yra pagrįsta pastarųjų geranoriško bendradarbiavimo, bet ne imperatyvių, aiškiai reglamentuotų taisyklių pagrindu.

Teisiškai nereglamentuotas bendradarbiavimas neužtikrina veiksmingų ir operatyvių priemonių kovoti su dezinformacija, karo propaganda, karo kurstymu ar raginimu jėga pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nors interneto platformos turi itin didelę galią ir galimybes daryti įtaką visuomenės informavimui.

- Ar nemanote, kad tokios iniciatyvos – „greitesnis reagavimas“, „blokavimai“, „griežtesnė atsakomybė“ – iš esmės kuria naują cenzūros mechanizmą?

- Cenzūros požymių nesame užfiksavę.

* Įmonės „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ 2024 m. vykdyti projektai už bendrą 455 t8kstančių 723 eurų sumą:

Susiję:

Žurnalistų sąjungos vadovas D. Radzevičius: „Ekspertai.eu“ kuria pavojingą tendenciją žiniasklaidos rinkoje“

P. S.