Klaipėdoje vyks Šv. Pranciškaus Asyžiečio onkologinio centro koplyčios naujųjų vargonų inauguracijos renginiai

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje įrengti 37 registrų, trijų manualų ir pedalo profesionalūs, vienais geriausių pasaulyje tituluojami „Rieger” firmos (Austrija) vargonai, savo forma atliepiantys architektūrinę koplyčios – laivo – koncepciją.

Kompanija „Rieger“ yra viena seniausių vargonų gamintojų, veikianti jau beveik 170 metų. Per tuos metus austrų kompanija pagamino daugiau nei 2000 įvairiausių dydžių ir tipų instrumentų, kurie skamba visame pasaulyje: Bratislavos filharmonijoje, Regensburgo katedroje, Auksinėje Muzikverėno Vienos salėje, Rytų meno centre Šanchajuje, Šenceno kultūros centre ir Seulo Sunarko bažnyčioje. 2014 metais „Rieger“ vargonai suskambės ir Paryžiaus filharmonijoje.

Vargonų inauguracijos pradžioje naujaisiais vargonais gros vienas žymiausių Rusijos vargonininkų, Maskvos filharmonijos vyr. vargonininkas Garis Grodbergas. Reikšminga, kad maestro yra gimęs Klaipėdoje, o naujieji vargonai buvo pagaminti pagal jo sukurtą balsų dispoziciją. Išskirtinės stilistikos atlikėjo repertuare - visų epochų ir krypčių muzika: nuo J. S. Bacho iki O. Mesiano, taip pat XX a. kompozitorių (D. Šostakovičiaus, K. Chačaturjano ir kt.) kūryba.

Šv. Mišių metu bus atlikti ir naujausi lietuvių kompozitorių kūriniai vargonams: „Šv. Pranciškaus malda“ (kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis) ir „Išlikimas“ (kompozitorius Vytautas Paukštelis). O liepos 21 d. naujaisiais vargonais vargonuos Haigas A. Vosgueritchianas (Izraelis) ir Michaelas Schöchas (Austrija).

Pastaraisiais metais vargoninės muzikos koncertų galimybės Klaipėdoje buvo gana ribotos tiek dėl instrumento, tiek ir dėl atlikėjų stygiaus. Profesionalios muzikos koncertai vyksta tik Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje, kurioje vargonai pastatyti dar 1975 m. Nutrūko ir kelerius metus mieste rengti festivalio „Vargonų vasara“ (organiz. VšĮ „Naujasis vargonų forumas“) koncertai. Tai atsiliepė šios muzikos klausymo tradicijų palaipsniam praradimui.

Šiandieninės vargonavimo praktikos tiek užsienyje, tiek ir mūsų šalyje išgyvena stilistinius pokyčius: praeities atlikimo tradicijos derinamos su šiuolaikiškais muzikiniais ieškojimais. Tikimasi, kad minėti vargonų muzikos koncertai taps naujų vargoninės muzikos koncertų tradicijos Klaipėdoje pradžia.

Projekto iniciatorius ir vadovas brolis Benediktas Jurčys planuoja sukurti tarptautinį „Rieger“ firmos vargonų kelią nuo Klaipėdos ir Vilniaus iki Vienos ir Zalcburgo. Prieš 2500 metų Gintaro keliu nuo Baltijos jūros iki Diurnbergo Zalcburge vyko gyva prekyba gintaru – dabar Vargonų keliu iš Lietuvos į Austriją, iš Austrijos į Lietuvą sklis vargonų skambesys...

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios vargonų statybą rėmė Inga Gusiatina ir dukterys Kotryna ir Beatričė.
Koncertų „Vargonų laivė“ ciklą kofinansavo LR kultūros rėmimo fondas ir Austrijos ambasada.

Vargonų muzikos koncertų „Vargonų laivė“, skirtų Šv. Pranciškaus Asyžiečio onkologinio centro koplyčios naujųjų vargonų „Rieger" inauguracijai, programa

Liepos 20 d. (šeštadienis)

15.00 val. – vargonų inauguracijos pradžia.

Vargonuoja vargonų dispozicijos kūrėjas Garry Grodbergas (Rusija).

Dalyvauja brolis Benediktas, provincijolas Astijus Kungys, LR kultūros ministras Šarūnas Birutis, Klaipėdos miesto valdžios atstovai, vargonų statybos rėmėjai.
17.00 val. – šv. Mišios. Jų metu vargonuoja kompozitorius Alvidas Remesa.
Taip pat skambės:
„Šv. Pranciškaus malda“ (komp. Algirdas Martinaitis). Atlieka doc. Renata Marcinkutė-Lesieur ir choras „Aukuras“ (vadovas Alfonsas Vildžiūnas).
„Išlikimas“ (komp. Vytautas Paukštelis). Atlieka vargonininkas Rimvydas Mitkus.

Liepos 21 d. (sekmadienis)

11 val. – šv. Mišios.
12 val. – vargonų muzikos koncertas. Vargonuoja Haigas A. Vosgueritchianas (Izraelis).
15 val. – šv. Mišios – pirmosios koplyčios pašventinimo metinės.
Gieda Šiaulių polifoninis choras (vadovas Tomas Ambrozaitis).
17 val. – vargonų muzikos koncertas. Vargonuoja Michaelas Schöchas (Austrija).