|
Puiki tema ir įdomi dviejų garsių istorikų informacija. Norėčiau plačiau su gerb. istorikais padiskutuoti.
Pirma: Tai tuometinio Lietuvos šaulių sąjungos pirmininko rolė ir reikšmė prijungiant prie Lietuvos Klaipėdos kraštą. Mano galva, būtent, tuometį Lietuvos šaulių sąjungos vadą, įžymųjį rašytoją ir intelektualą profesorių Vincą Krėvę - Mickevičių reikėtų laikyti tikruoju didvyriu rengiant ir vykdant sukilimą (jame iš esmės dalyvavo mūsų kariuomenės kariai ir šauliai), kuris sutiko prisiimti atsakomybę, jeigu sukilimas nepavyktų, arba tarptautinė bendruomenė pasmerktų tokį Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos būdą. Juk E. Galvanauskas ir aukščiausia Lietuvos valdžia "nusiplautų rankas", o gal net teistų šaulių vadą ir kitus sukilimo organizatorius.
Antra. Pažvelkime į 2014 - 08 -25 d. To paties istoriko Vlado Turčinavičiaus straipsnį "V. Krėvė ir tautininkai" "Lietuvos žiniose". Juk šiame straipsnyje gerb. V. Turčinavičius įrodo V. Krėvės nuopelnus Lietuvai, jo atsidavimą tautai ir jo dorumą bei pasiryžimą tarnauti šaliai pačiu kritiškiausio momentu 1940 metais, kai ponas "tautos vadas" pabėgo, palikęs vietoj savęs A. Merkį, o pastarasis paskyrė V. Krėvę premjeru.
Trečia: Kas būtų buvę tarpukario Lietuvos istorijoje jeigu V. Krėvę būtų palaikęs A. Voldemaras ir A. Smetona ir dėl savo asmeninių ambicijų nebūtų įvykdę karinio pučo, ar bent jam nepritarę? Juk Lietuva jau buvo pastatyta ant demokratijos bėgių. Na ir kas, kad po pralaimėtų rinkimų valdžioje atsidūrė kairieji? Juk jie buvo ne bolševikai. Būtų Skandinavijos valstybių pavyzdžiu kūrę socializmą. Ir kas čia blogo? Ar mūsų žmonės dabar nenori gyventi prie suomiško, švediško ir. aplamai skandinaviško socializmo? Gal per kitus rinkimus į Seimą būtų patekę tautininkai? Ką per 1926 metų pusmetį galėjo blogo padaryti K. Griniaus vadovaujama Lietuva ir Seimas, kad A. Voldemarui, Smetonai ir kitiems pučistams būtų reikėję įvesti fašistinį režimą? Ar tai nebuvo kova dėl valdžios, patenkinant A. Smetonos, A. Voldemaro ir kai kurių karininkų ambicijas? Aš neabejoju, kad buvo, būtent, taip. Paskaitykite aviacijos pulkininko leitenanto L. Pesecko "Karo lakūno pasakojimus". Ten viskas labai gražiai ir įdomiai atspindėta. Juk K. Griniaus paskirta Vyriausybė pradėjo tikrai geras reformas: panaikino cenzūrą, priėmė amnestijos įstatymą, pasiūlė sumažinti kunigų algas ir kariuomenės skaičių. Ir kas čia blogo" Juk kariuomenė, kai "tautos vadas" papustė padus neiššovė nei vieno šūvio, o draugingai sutiko agresoriaus kariuomenę. Tai kam ji buvo reikalinga? Argi laikas neįrodė kas teisus, o kas ne? Juk Lietuva jau buvo pripažinta pasaulyje. Na gal jau užteks. Reikėtų, būtent, V. Krėvę - Mickevičių galų gale ištraukti iš užmaršties ir kaip mokslininką, kaip nuostabų rašytoją ir kaip puikų valstybininką - demokratą ir humanistą, kurį iš politikos arenos išstūmė A. Smetona ir A. Voldemaras bei kiti jėgos ir prievartos panaudojimo šalininkai. V. Krėvė - Mickevičius galėtų ir turėtų būti kelrode žvaigžde ir dabar, nesibaigiančių skandalų, tamsos ir nekompetencijos liūne. Gal apie tai pratęsime diskusiją su minėtais gerbiamais istorikais kitą kartą? Aišku, jeigu ekspertai.eu ir malonūs istorikai panorės???
|