Generalinė prokuratūra, atsakydama į EKSPERTAI.EU pateiktus klausimus dėl šiuo metu atostogaujančios rezonansinių bylų prokurorės S. Malinauskienės išsilavinimo atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams nurodytiems LR Prokuratūros įstatyme, nurodė, kad remiantis LR Konstitucinio Teismo 2008-02-20 d. nutarime "Dėl kvalifikacinių teisinio išsilavinimo reikalavimų asmenims, norintiems eiti teisėjo pareigas", 2008-07-17 d. buvo pakeistas nuo 2003 metų galiojęs Prokuratūros įstatymo straipsnis, reglamentuojantis asmens, pretenduojančio tapti prokuroru išsilavinimo reikalavimus.Nuo 2003 metų galiojęs prokuratūros įstatymas dviprasmiškai leido tapti prokurorais asmenims, kurie turi teisės magistro laipsnį, bet nebūtinai turi turėti teisės bakalauro laipsnį. Pažymėtina, kad 1998-2002 metais tuometinė Policijos akademija (vėliau Teisės universitetas, po to galų galę Romerio universitetas), vystė tokią studijų praktiką - priimdavo į teisės arba teisės ir valdymo magistrantūros studijas, asmenis baigusius socialinės krypties mokslus kitose aukštosiose mokyklose (pavyzdžiui Pedagoginiame institute).
Tokie asmenys po 1,5 metų neakivaizdinių arba vakarinių studijų gaudavo teisės magistro diplomą. Tokių asmenų daug įsidarbino tuometėse teisėsaugos institucijose, tame tarpe ir prokuratūrose. Taigi, laikotarpiu tarp 2003 ir 2008 (kai KT nedviprasmiškai ir aiškiai išaiškino aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo sąvoką), į prokuratūrą buvo priimta daug asmenų, turinčių tik teisės magistro laipsnį, bet neturinčių teisės bakalauro laipsnio.
Pagal aukščiau paminėtą 2008-02-20 KT nutarimą nustatyta, kad "reikalavimas pretendentams į teisėjo pareigas turėti visavertį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (vienpakopės teisės krypties studijos), kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos, arba turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius taikytinas visiems į teisėjo pareigas pretenduojantiems asmenims".
Taigi, Konstitucinis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, kad asmenims siekiantiems tapti teisėjais - būtinas VISAVERTIS aukštasis teisinis išsilavinimas (viepakopės studijos, kurias teikia VILNIAUS Universitetas) arba teisės bakalauro IR teisės magistro studijos (kurias teikia buvusi Policijos akademija, dabartinis Romerio universitetas). Šis KT nutarimas buvo akstinas pataisyti ir Prokuratūros įstatymą - nuo 2008-07-17 d. asmenims, ketinantiems tapti prokurorais, būtina įrodyti, kad jie turi visavertį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (vienpakopis arba teisės bakalauras ir teisės magistras, t.y. po bakalauro studijų, kurios suteikia tik pagrindinius profesinius įgūdžius, yra būtinas magistro laipsnis).
Todėl po minėto prokuratūros atsakymo iškilo dar vienas klausimas, kuri užduodame jau nebe patiems prokurorams, o Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininkui Stasiui Šedbarui: ar asmenys nuo 2003 iki 2008-07-17 dienos dirbantys prokuratūros sistemoje ir turintys TIK TEISĖS MAGISTRO diplomą, yra laikomi turinčiais visavertį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą LR Konstitucinio Teismo 2008-02-20 nutarimo prasme?
S. Šedbaro atsakymas:
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kad įstatymai atgal negalioja. Konstitucinis Teismas aiškino tik Teismų įstatymo atitinkamas normas. Prokuratūros įstatymo pakeitimai taikytini tik asmenims, kurie pretenduoja tapti atitinkamais pareigūnais nuo šių pakeitimų įsigaliojimo dienos. Tai yra mano kaip mokslininko asmeninė nuomonė, kadangi joks teisės aktas neįgalioja Seimo nario teikti teisės aktų išaiškinimus.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
