Kodėl prezidentė taip myli generalinį prokurorą?

Toliau kunkuliuoja aistros dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio veiklos ataskaitos, kuriai Seimas nepritarė. Tačiau pagrindiniams šalies politinės arenos veikėjams (prezidentei, premjerui, opozicijos lyderiui) susimovęs generalinis prokuroras atrodo tinkamas eiti šias pareigas.

Nors Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia nutarimą dėl D. Valio atleidimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija skuba kreiptis į Konstitucinį Teismą, klausdami, ar dabartinė įstatymo nuostata, įpareigojanti generalinį prokurorą pateikti ataskaitą, o Seimo narius – ją vertinti, yra konstituciška. Negana to, būtent konservatorių frakcija darė viską, kad nebūtų sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatyti galimai neteisėto poveikio valstybės institucijoms faktinėms aplinkybėms ir ištirti organizuotos asmenų grupės galimoms sąsajoms su Valstybės saugumo departamentu.

Tad konservatoriai akivaizdžiai tampa prezidentine partija. Tai politinė konjunktūra, kurios dvelksmą konservatorių vairininkai mikliai išnaudoja. Nenuostabu, kad turėdama stiprų užnugarį ir prezidentė Dalia Grybauskaitė lieka ištikima sau, – ji nesigėdydama demonstruoja nesiskaitymą su elemantariomis demokratijos žaidimo taisyklėmis. Tai ir paliudijo itin ekstravagantiškas prezidentės atsakymas į 15min.lt portalo žurnalistės klausimą apie generalinio prokuroro D. Valio veiklos ataskaitą.

Visų pirma sovietiniu stiliumi ji puolė liaupsinti generalinio prokuroro veiklą. Tarp nuopelnų buvo prisiminta, kad baigtas ikiteisminis tyrimas Medininkų byloje, o Sausio 13-osios byloje praplėstas įtariamųjų sąrašas. Taip ir neaiškūs šiuo atveju tie nuopelnai, nes kalbama apie skandalingą situaciją, kai šioms mūsų valstybingumo raidai svarbioms byloms prasidėjo trečiasis dešimtmetis, o jos vis nepabaigtos. Tad koks pagrindas girtis? Jokio, nes baigti šias bylas yra valstybės garbės reikalas.

Prezidentę taip įskaudino Seimo sprendimas nepritarti generalinio prokuroro D. Valio veiklos ataskaitai, kad ji net sugeba viešai svarstyti, kad „dalis Seimo atėjo ne dirbti Lietuvos žmonėms, o pasisavinti europinių pinigų, kurie ateina nuo 2014 m.“, arba kad jai „akivaizdu, kad daliai Seimo darbai ir interesai yra visai kitur“. Toks viešas pasisvaidymas įtarimais primena užgautos mergaitės atsikirtimus – „jei jūs taip, tuomet jūs esate šiokie ir anokie“. Juk jei prezidentė turi rimtų duomenų, kad dalis Seimo narių ruošiasi pasisavinti europinius pinigus, tuomet ji privalo kreiptis į teisėsaugą, kad nedelsiant būtų užkardytas stambaus masto nusikaltimas.

Tačiau yra tik užgautų ambicijų pasireiškimai. Juos puikiai iliustruoja šie žodžiai: „Apskritai DP atstovų dalyvavimas balsuojant (dėl D. Valio veiklos ataskaitos – red. past.) jau yra Konstitucijos pažeidimas, ir toks sprendimas negali būti pagrindas nei atleidimui, nei kitiems veiksmams.“ Pagal tokią logiką bet koks įstatymas, kuris yra priimtas balsuojant „darbiečiams“, yra Konstitucijos pažeidimas, nes, pasirodo, jie nėra laisvą mandatą turintys Tautos atstovai, bet kažkokie kriminaliniai elementai, neteisėtu būdu prasibrovę į Seimą.

Dar įdomiau, kad Seimo balsavimą dėl generalinio prokuroro veiklos prezidentė vadina „politizavimu“. Tačiau ta aistra ir užsispyrimas, su kuriuo D. Grybauskaitė užsistoja susikompromitavusį generalinį prokurorą, verčia klausti, ar būtent pati prezidentė neperžengia konstitucinio valdžių padalijimo principo, kone asmeniškai priimdama generalinio prokuroro kritiką ir taip įsikišdama į prokurorų veiklą?

Jei buvusi šalies finansų ministrė Ingrida Šimonytė kitados teigė, kad jos krūtinė per maža uždengti biudžeto skylei, tai šalies vadovė savimi dengia generalinį prokurorą. Kas tai – motinystės instinktas, baimė pripažinti suklydus ar žinojimas, kad labiau „kišeninio prokuroro“ už D. Valį tarp visų prokurorų nesurasi?

Tad D. Valys gali būti ramus dėl savo posto – jam reikia tik nuolankiai linksėti prieš Generalinę Prokurorę.