Kodėl ritualinio skerdimo įteisinimas ūkininkų problemos neišspręs?

Seime priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, įteisinančios ritualinį gyvulių skerdimą be apsvaiginimo jau susilaukė Gyvūnų gerovės organizacijas Europos Sąjungos šalyse vienijančio aljanso „Eurogroup for Animals“ smerkiančių komentarų. Tarptautinė organizacija pabrėžė, jog šis Lietuvoje priimtas įstatymas, kuriuo stengiamasi didinti mėsos eksportą yra nesuderinamas su ES Tarybos reglamentu, kuris leidžia nukrypti nuo teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, tik dėl vietinių religinių grupių poreikių. Jei Prezidentė nevetuos šio įstatymo, neabejoju, jog netrukus susilauksime griežtos reakcijos ir iš Europos Sąjungos institucijų.

Maistinių gyvūnų skerdimo neapsvaiginus įteisinimas – vienas keisčiausių Lietuvos Respublikos Seime svarstytų įstatymų. Problemos, susijusios su Rusijos paskelbtu maisto produktų (tarp jų ir mėsos) embargu, dėl kurio šiandien ūkininkai neturi kur dėti savo užaugintų galvijų, neišspręsime staiga įteisinę ritualinį skerdimą.

Sutinku, jog šiandien, esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai, reikia kuo greičiau ieškoti problemos sprendimų tam, kad ūkininkai išvengtų didelių nuostolių, tačiau dabar spręsti situaciją pradedama vadovaujantis miglotais, nepasvertais siūlymais.

Pirmiausia, turime žinoti realią situaciją, kiek šiuo metu ūkininkai turi galvijų, kurių dėl embargo negali eksportuoti į Rusiją. Iki šiol niekas tokių duomenų neturi.

2013 m. lietuviams „halal“ rinkos neatsivėrė

Priimtas įstatymas, įteisinantis ritualinį gyvulių skerdimą jų neapsvaiginus, šiuo metu neturi jokio ekonominio pagrįstumo. Juk pačios rinkos neatsiveria – jas reikia atverti. 2013 metais, kai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje dar buvo leidžiamas skerdimas neapsvaiginus, „halal“ sertifikatą gavo „Biovela Group“, tačiau jos vadovas viešai teigė, jog ryškesnės sertifikato naudos neturėjo, nes su musulmoniškomis šalimis sunku prekiauti, iki jų dideli atstumai.

Reikiamų įstatymų ir sertifikatų turėjimas dar negarantuoja, kad visi atvers duris mūsų galvijų mėsai. Rinkose, kuriose yra „halal“ mėsos poreikis, jau seniai yra nusistovėję santykiai, sunku konkuruoti. Taip pat dažnai šiose rinkose reikia avienos. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar musulmoniškos šalys valgytų mūsų pieninių galvijų veršelius arba karvieną? Juk tai nėra mėsinių galvijų mėsa, kurią jie įprastai valgo.

Įstatymo dėl gyvulių skerdimo neapsvaiginus svarstymuose, kurie vyko Seimo Kaimo reikalų komitete, nei iš Žemės ūkio ministerijos, nei iš Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos ar pačių ūkininkų neišgirdau jokių pagrįstų atsakymų apie košerinio ir „halal“ maisto paklausą, kur bus ieškoma tų naujų rinkų, kaip tam yra pasiruošta.

Kita vertus, taip pat turime atsižvelgti į tai, kad skerdžiant gyvulius neapsvaiginus ir jų mėsą bandant eksportuoti, ji ne visa bus išvežta. Dalis neetiškai paskerstos skerdienos liks Lietuvoje ir visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu ji bus realizuojama Lietuvos vartotojams. Dalis žmonių tokiu būdu paskerstos mėsos nenorės pirkti ir valgyti.

Ritualinis skerdimas – išimtinai tik vidiniam religinių bendruomenių poreikiams

Europos Sąjungoje gyvulių skerdimas neapsvaiginus yra uždraustas todėl, kad tai, visų pirma, yra neetiška ir priskiriama žiauriam elgesiui su gyvūnai. Antra, mokslininkų teigimu, kankinant gyvulius, jų organizme stresas paskatina biocheminius procesus, kurie gadina mėsos kokybę. Ritualinio skerdimo metu gyvuliui staigiu judesiu, kalbant maldą Alachui, perrėžiamos kaklo arterijos, stemplė ir gerklė. Gyvūnas dar nuo 2 iki 4 minučių būna gyvas, kankinasi, patiria skausmą ir dvigubą stresą, nes pradeda springti savo paties krauju. Šitaip paskerstų gyvūnų plaučių tyrimai rodo, kad jie yra uždusę dar ir nuo savo kraujo. Toks skerdimo būdas yra nehumaniškas ir neetiškas. Prieš gyvulių skerdimą neapsvaiginus pasisako ir Europos veterinarijos gydytojų federacija.

Tiesa, egzistuoja nuostata, leidžianti išimties tvarka nukrypti nuo Europos Sąjungos reglamento ir leisti gyvulių skerdimą neapsvaiginus tik religiniais tikslai. Ši išimtis skirta šalims, kuriose gyvena didelės musulmonų religinės bendruomenėms. Skersti gyvulius be neapsvaiginimo yra leidžiama Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Estijoje, tačiau tik kruopščiai apibrėžtais išimtiniais atvejais, kai tas būtina vietos religinių bendruomenių poreikiams patenkinti, o Estijoje, Austrijoje ir Latvijoje gyvuliai turi būti veiksmingai apsvaiginami tuoj pat po jų kaklo kraujagyslių atvėrimo.

Nors Vokietijoje gyvena nemaža musulmonų bendruomenė, tačiau leidimas tradiciniam skerdimui be apsvaiginimo yra išduodamas itin retai, tik griežtai įstatyme apibrėžtais išimtiniais atvejais, dėl religinių motyvų ir laikantis detaliai reglamentuotų leidimų išdavimo procedūrų. Siekiant patenkinti vietos religinių bendruomenių poreikius, Vokietijos įstatymai vietoje įprasto apsvaiginimo leidžia naudoti trumpalaikį apsvaiginimą elektra, kai galvijas apsvaiginamas minimalia elektros tekėjimo srove, išvengiant širdies sustojimo.

Pasaulio sveikatos organizacijos savo studijoje yra pateikusį įžvalgas, jog vis daugiau musulmonų religijų išpažinėjų neprieštarauja, kad galvijai, avys, paukščiai prieš skerdimą būtų apsvaiginti elektros šoku, kuris veikia tik galvą ir gyvūnas nejaučia skausmo, tačiau po apsvaiginimo išlieka gyvas. Tokį būdą mėsos eksportui į musulmoniškas šalis naudoja Naujoji Zelandija, tam tikri apsvaiginimo būdai (apsvaiginimu negalima sukelti gyvūnui mirties ar traumos) „halal“ produkcijos ruošime naudojami ir Malaizijoje.

Toks įstatymas Lietuvai padarys daugiau žalos nei naudos

Lietuvai dėl sprendimo įteisinti ritualinį skerdimą teks aiškintis Europos Komisijai ir įrodyti, kad religinė bendruomenė, gyvenanti eksporto rinkose, kurios poreikiams būtų taikomas skerdimas neapsvaiginus Lietuvoje, jaučia tokios mėsos nepriteklių, o mūsų valstybė yra pasiryžusi sumažinti šį trūkumą. Kadangi ši Europos Sąjungos reglamento dėl žudomų gyvūnų apsaugos išlyga yra taikoma išskirtinai tik religiniams tikslams, naujų rinkų paieškomis nepasiteisinsime. Vietoj to, kad padėtume savo ūkininkams, susilauksime Europos Sąjungos sankcijų ir dar kartą pasaulyje nuskambėsime kaip žiauriai su gyvūnais besielgianti tauta.

Juk realia „halal“ mėsos rinkos dalyve Lietuva galėtų tapti, geriausiu atveju, po dviejų, trijų metų, todėl gyvulių skerdimo neapsvaiginus įteisinimas šiandieninės situacijos neišsprendžia.

Išeitį galime rasti kitur

Jei Vyriausybė tikrai rūpintųsi mūsų ūkininkais, galėtų paieškoti racionalesnių problemos sprendimo būtų. Pavyzdžiui, Vyriausybė pagal intervencinių pirkimų modelį galėtų supirkti visus veršelius, kurie dabar nebegali būti išvežti į Rusiją, juos paskersti civilizuotomis sąlygomis pagal Europos Sąjungos taisykles ir reikalavimus, o mėsą užšaldyti ir parduoti vėliau, kai situacija pasikeis, arba, galų gale, pigiau parduoti skurstančioms šeimoms. Lietuvoje gyvena pakankamai daug žmonių, kurie negali įpirkti jokios mėsos. Tokiu būdu ūkininkai nepatirtų nuostolių, mes pademonstruotume pilietinį solidarumą ir brandą. Šiandien Europoje besiplėtojančios saugumo krizės kontekste to labai trūksta.

Įmonės, ieškančios naujų gyvulinės produkcijos realizavimo rinkų, galėtų išnaudoti ekologiškos produkcijos nišą, kuri šiandien tampa vis paklausesnė ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taip būtų skatinami ir Lietuvos regionų ūkininkai, nedidelėse fermose skerdimui laikantys gyvulius, kurie auginami be hormonų, antibiotikų ar kitų vaistų, šeriami natūraliu pašaru. Vyriausybė ūkininkams turėtų padėti persiorientuoti bei remti smulkiuosius mėsinių galvijų augintojus. Juk ir Europos Komisija Europos Sąjungos šalims narėms leido remti smulkiuosius ūkininkus. Tai būtų reali ekonominė nauda Lietuvos ūkininkams, kuriems atsivertų realios, o ne miglotos rinkos, esančios už tūkstančių kilometrų.