Kol valstybėje gaudomi tik pūgžliai, ešeriai ir šamai jaučiasi saugiai

Renkant ar skiriant į atsakingus valstybės postus asmenis, reikia atsižvelgti į jų lojalumą valstybei. Lietuvoje tokio vertinimo nėra, nors tai esminė kandidato savybė. Tai turi būti taikoma ir visiems kandidatams į valstybinius postus. Deja, apie tokią užkardą mūsų valstybėje net neužsimenama.

Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas ne žudikas, o nužudymo užsakovas, nes žudikas tėra įrankis nužudymo užsakovo rankose. Kai kalbame apie ČK, NKVD, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis. Represijų įkvėpėjai ir organizatoriai tarsi pamirštami, nes jie, gerai užsimaskavę, tiesiogiai represijų nevykdė, egzekucijose patys nedalyvavo. Iš tikrųjų represijų, prilygstančių tautiniam, religiniam bei ideologiniam genocidui, įkvėpėja ir organizatorė buvo SSRS komunistų partija, Lietuvoje – jos padalinys Lietuvos komunistų partija (LKP). LKP buvo represijų užsakovė, jai buvo pavaldi KGB. KGB iš LKP gaudavo užduotis, KGB komunistų partijai už nuveiktus juodus darbus ir atsiskaitydavo. Todėl Lietuvoje LKP CK, miestų bei rajonų komunistų partijos sekretorius bei jų parankinius reikia laikyti nepalyginti didesniais nusikaltėliais už etatinius kagėbistus bei jų parankinius kolaborantus.

Kai Lietuvoje LKP atsiskyrė nuo SSKP, kartu su šiuo aktu buvo įpiršta ir palaikoma nuomonė, kad partija ne tik nutraukė saitus su praeitimi, bet tarsi atliko atgailą, kalčių išpirkimą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, LKP sekretoriai nebuvo persekiojami, ėjo į aukščiausius valstybės valdymo postus. O štai represinių struktūrų parankiniai-kolaborantai tapo esminiais kaltininkais, vaizdžiai tariant, tvenkinyje šamai tapo saugūs, o pūgžliai gaudomi. Buvęs pirmasis LKP sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas yra prasitaręs, kad represinių struktūrų veiklos archyvus reikėtų sudeginti. Kol visuomenė nenutvėrė, su VRM (MVD) archyvais taip ir buvo pradėta elgtis.

Paskelbus nepriklausomybę, etatiniai KGB darbuotojai iš darbo buvo atleisti kaip kariškiai, suteikiant jiems socialinę globą, įslaptinant jų veiklą. Etatiniai KGB darbuotojai, juos ešeriais pavadinčiau (taip pat plėšrūnai), įsitaisė įvairiose verslo priedangos organizacijose, palankiausiomis sąlygomis išvengė atsakomybės. Ką jie veikia prisidengę verslu, nesunku numanyti, nes, kartą davę priesaiką, kagėbistai iki grabo lentos lieka kagėbistai. Netenka abejoti, kad jų paslaugomis sėkmingai naudojasi Rusijos saugumo struktūros, todėl „ešerių“ veikla turėtų būti itin stebima, jų neturi aplenkti viešinimas.

Neetatiniai KGB darbuotojai-kolaborantai, jų veiklą atspindintys dokumentai buvo atiduoti Liustracijos komisijos, kuri tuos pūgžlelius ir meškeriojo, žinion. Iš tikrųjų represijų aukoms buvo numestas apgraužtas kaulas: jūs dėl jo aiškinkitės, peškitės, draskykitės, o mes, šamai ir ešeriai, saugiai tarpsime tokių peštynių šešėlyje. O kas daroma su KGB šeimininkais, represijų užsakovais, kur jų veiklą atspindintys archyvai? Kodėl nesiaiškinama ir neviešinama jų veikla, kodėl jiems neribojama galimybė eiti aukštas pareigas nepriklausomoje valstybėje?

Todėl, kad valstybė neva nepriklausoma nuo užsienio, o vidinė, žalinga priklausomybė nuo sovietinio paveldo išliko visa apimtimi, įskaitant valstybės saugumą (VSD), teismus, prokuratūrą. Gydymui nuo alkoholio bei kitokių žalingų priklausomybių kuriamos programos, rašomi receptai, tačiau jų poveikis, kol kenčiantysis nuo priklausomybės pats nesistengia, nebūna efektyvus.

Visuomenė bent pilietinėmis akcijomis turi priešintis minimai priklausomybei, viešinti ir smerkti priklausomybės šaltinių veiklą.

Antai žinoma, kad Lietuvos VSD bendradarbiavo rezonansinėje Eglės Kusaitės byloje su pasaulyje pripažinta nusikalstama Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba, o prokuratūra nesiėmė priemonių tokią veiklą nutraukti. Kaltiesiems turėtų būti keliama baudžiamoji byla, tačiau akivaizdžiai sufabrikuota baudžiamoji byla tęsiama E. Kusaitei, o ne bylos užsakovams. Kai pilietis Letas Palmaitis viešai spaudoje patvirtino E. Kusaitės nuomonę, jog prokurorai išdavikai ir nusikaltėliai, teismas jam skyrė baudą. Iš tiesų L. Palmaitis bylą laimėjo, nes visuomenės pasitikėjimas teisėtvarka ir teisėsauga dėl to dar labiau smunka, o visuomenė buvo paskatinta labiau domėtis tų struktūrų veikla.

Ar visuomenė tars savo žodį smukusio pasitikėjimo VSD, prokuratūra ir teismais akivaizdoje, kai gegužės 30 d. bus skelbiamas sprendimas E. Kusaitės byloje, netrukus pamatysime.



Įdomu, ką apie šią bylą mano LR prezidentė, šių metų politikos "Oskaro" laimėtoja, bei daugelio kitų tarptautinių apdovanojimų ir prizų savininkė Dalia Grybauskaitė? Dar neteko girdėti šalies vadovės pasisakymo šiuo neeiliniu klausimu.