Orumo revoliucijos Kijeve akimirka 2014 m. |
Kur buvo dabartinės Ukrainos draugai, kai nacionalistai iš pradžių ėmė šaukti tikrą nacių kolaborantų šūkį „Slava Ukraine!“?
Kur buvo dabartinės Ukrainos draugai, kai nacionalistai Maidane svaidė Molotovo kokteilius į policininkus, pyškino iš automatų?
Kur buvo dabartinės Ukrainos draugai, kai nacionalistai, jėga užgrobę valdžią, gyvais sudegino 48 žmones Odesos profsąjungų rūmuose?
Kur buvo dabartinės Ukrainos draugai, kai nacionalistų ir neonacių bataljonai 8 (!) metus apšaudydavo gyvenamuosius Donecko ir Lugansko sričių rajonus, sėdami mirtį tarp moterų, vaikų ir senukų?
Kur buvo dabartinės Ukrainos draugai, kai užgrobtame Kijeve niekas nė nesiruošė tirti šių nusikaltimų?
Kur buvo dabartinės Ukrainos draugai, kai ją de facto ėmė valdyti svetima jėga – JAV, kurios emisarai įsitaisė svarbiausiose Ukrainos institucijose? Ir taip – be galo, be krašto.
Yra idėjų, kurios nesutaikomos. Tiesiog – nesutaikomos. Tarp jų negali būti taikos. Derybų. Nacionalizmas ir nacizmas nesidera su žmogiškumu ir teisingumu. Ir atvirkščiai.
Nugalės arba viena, arba kita. Reikia rinktis.