Konservatoriai įtaria savivaldybę „Vilniaus energijos“ protegavimu

Sostinės konservatoriams kilo įtarimų, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdančioji koalicija siekia sostinės šilumos ūkį dar ilgiems metams perduoti suinteresuotoms monopolinėms grupėms, siejamoms su bendrove „Dalkia“.

Tokius nuogąstavimus Vilniaus miesto tarybos Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija išsakė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Tą pačią dieną miesto taryba turėjo svarstyti šilumos ūkio klausimą, tačiau ryte jis buvo pašalintas iš darbotvarkės.

Kaip spėjo TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnas Valdas Benkunskas, šis klausimas buvo pašalintas pastebėjus, kad juo domisi opozicija ir žiniasklaida. V. Bekunskas taip pat darė prielaidą, kad koalicija neranda sutarimo.

„Dar vienas motyvas, dėl ko galėjo šitas klausimas būti išimtas, - nėra stabilumo pačioje valdančiojoje daugumoje, šio projekto iniciatoriai nebuvo užtikrinti, kad gaus reikiamą balsų skaičių, ir tiesiog neleido rizikuoti“, - sakė V. Bekunskas.

Projektu susidomėjusiems konservatoriams kilo klausimas, ar Vilniaus šilumos ūkiui reikalingos, kaip skelbiama, 72 milijonų litų investicijos yra būtinos. TS-LKD partijos Vilniaus miesto sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas suabejojo, ar sostinės valdantieji turi pakankamai motyvų, kam ir kodėl ši suma reikalinga.

„Mes susidūrėme su panašiu ėjimu prieš keletą metų, kai prisidengiant 2016 metais įsigaliosiančiais ekologiniais reikalavimais buvo paskelbta apie milžinišką investicijų sumą, kurios neva reikia Vilniaus šilumos tinklams“, - sakė M. Adomėnas.

Jis priminė, kad 2009 metais miesto taryba nepritarė 700 mln. litų vertės investicijoms į biokuro katilus mainais už sutarties su „Vilniaus energija“ pratęsimą.

Anot M. Adomėno, dabar siūlomas variantas likti su dujų katilais, pakeičiant tik tam tikras jų konstrukcines detales ir išleidžiant tik 72 mln. litų, kelia įtarimą, kodėl šis variantas nebuvo pasiūlytas anksčiau ir ar ateityje nepaaiškės, kad egzistuoja dar pigesnių šilumos ūkio pertvarkymo alternatyvų.

„Tarėmės su ekspertais ir jie teigė, kad anaiptol nėra akivaizdu, jog tų investicijų reikia, anaiptol nėra akivaizdu, kad jų dalis jau nėra atlikta pagal ankstesnę, 2002 metų, sutartį. Kitaip tariant, labai panašu, kad ta suma yra sukurta „iš oro", kad, praėjus porai metų, parodant neva atliktus, galbūt jau anksčiau atliktus darbus būtų sakoma, jog Vilnius turi atpirkti keliasdešimties milijonų litų vertės investicijas“, - dėstė M. Adomėnas.

Konservatoriai pabrėžė, kad Vilniaus savivaldybė jau negali skolintis, todėl miestas papuola į sudėtingą situaciją.

Paprašytas patikslinti, ar šiomis aplinkybėmis nebus atnaujinta anksčiau sostinės merui Artūrui Zuokui iškelta interpeliacija, M. Adomėnas teigė, kad ji yra pristabdyta.

„(Pasirašiusiųjų - ELTA) sąrašas sustojo ties tam tikru skaičiumi, kurio dėl politinių motyvų negaliu atskleisti. Tol, kol surinksime pakankamą skaičių, galimybė visada išlieka ateityje. Be abejo, kad tokie veiksmai, kuriuos mes matome, ir viešas, kitaip to nepavadinsi, nuosprendis mero kompetencijai, kai premjeras pradeda kalbėti apie tiesioginio valdymo įvedimą, manau, nepasitikėjimą dabartiniu vadovu ir dabartinės koalicijos gebėjimu išspręsti Vilniaus problemas tikrai sustiprins. Ir rudeniop, kai politinis procesas vėl atgims, tas klausimas vėl iškils iš naujo“, - sakė M. Adomėnas.

Eltos inf.