Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius Seime žurnalistams sakė, kad apie 20 milijonų eurų, kurių bus prašoma Briuselio dėl Lietuvoje dviejuose šernuose aptikto afrikinio kiaulių maro, būtų skirti ne tik apsauginei tvorai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kuri kliudytų gyvūnams kirsti sieną, bet ir kitoms priemonėms.
„Vėl grįžtame prie dėl tvoros – tas įtraukta, dabar tokia tvirtesnė tvora, gaunasi didesnė suma. Dėl angaro statybos, kad būtų galima atlikti tokią stacionarinę visų sieną kertančių mašinų dezinfekciją, dėl kritusių gyvūnų deginimo krosnių. Laboratorinių įrengimų padidinimas, veterinarinėms išlaidoms“, – po susitikimo su konservatorių frakcija teigė J. Milius.
Pasak jo, tvorą statyti dar nėra vėlu.
„Tas judėjimas yra nuolat ir mes negauname informacijos apie situaciją kaimyninėje valstybėje. Pavyzdžiui, mūsų žmonės jau trys metai matydavo laužus, gyvūnų naikinimus, bet oficialios informacijos mes niekada neturėjome – teigė J. Milius, prognozuojantis, kad tvora padėtų apsisaugoti ir nuo Rusijoje plintančios galvijų snukio nagų ligos.
Apie galimybę pasienyje įrengti tvorą buvo kalbama dar pernai, tačiau Europos Komisija (EK) atmetė brangiausią Lietuvos pasiūlytą projektą. Skaičiuota, kad tvora su Baltarusija kainuotų apie 10 milijonų eurų (34,5 milijono litų).
Aptikus afrikinį kiaulių marą, sausio pabaigoje ekstremali situacija paskelbta Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų savivaldybėse.
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodyta pakartotinai kreiptis į EK dėl finansavimo žvėrių migraciją stabdančiai tvorai prie sienos su Baltarusija. Manoma, kad būtent iš šios šalies šernai pernešė maro užkratą.
„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.