Konstitucinio Teismo pirmininkas reiškia susirūpinimą dėl valstybės kontrolierės kvietimo pasiaiškinti

Lietuvos BPK 1, 4, 5, 6, 7, 10, 14, 20, 22, 44, 45, 48, 234 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 290, 324 straipsniais, BPK 324 straipsnio 5d., 2005m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 53 ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais Gerbiamo teismo prašome: • Apginti viešąjį interesą, Žmogaus teises ir pagrindines laisves, teisėtus interesus ir lūkesčius, konstitucinę santvarką , konstitucinį teisinės valstybės principą; • Vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nepažeisti konstitucinių teisinės valstybės principų, suformuoti praktiką dėl kompensacinių mechanizmų, esant EŽTK 3, 5, 6 straipsnio pažeidimams, Konstitucijos ir joje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimams; • Užtikrinti teisę į teisingą ir nešališką teismą; tarptautinių sutarčių, Lietuvos Konstitucijos galiojimą Lietuvoje; • Kreiptis į Konstitucinį teismą dėl nutarimo priėmimo, išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymas, įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas: “2) atlieka savo srities mokslinius tyrimus, rengia ir aprobuoja ekspertinio tyrimo metodikas;” (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1161, Vilnius, Valstybės Žinios , 2002, Nr.: 112 -4969 , akto redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2012-11-01, galiojanti nuo 2012-11-01 iki 2014-01-01-aktuali) yra aktas, pažeidžiantis (priešingas) Lietuvos Respublikos Konstituciją (Konstitucijai), konstitucinę santvarką, viešąjį interesą, žmogaus teises ir laisves, tarptautines ratifikuotas sutartis, ar minėtas aktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidžia (yra priešingas nurodytiems Lietuvos Konstitucijos straipsniams) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalį, 18 straipsnį, 19 straipsnį, 21 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 4 dalį, 53 straipsnio 1 dalį; • Kreiptis į Konstitucinį teismą dėl nutarimo priėmimo, išaiškinimo, ar Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425, nuostatų III dalies 10 punkto 10.3 papunktis „ atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srities mokslinius tyrimus“ ( Žin.2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384; akto redakcija, galiojusi nuo 2003-07-19 iki 2005-04-03, akto redakcija, galiojusi nuo 2005-04-03 iki 2010-12-05) ir III dalies 12 punkto 12.4 papunktis (Žin., 2010, Nr. 142-7307, akto redakcija, galiojanti nuo 2010-12-05) yra aktas, pažeidžiantis (priešingas) Lietuvos Respublikos Konstituciją (Konstitucijai), konstitucinę santvarką, viešąjį interesą, žmogaus teises ir laisves, tarptautines ratifikuotas sutartis, ar minėtas aktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidžia (yra priešingas nurodytiems Lietuvos Konstitucijos straipsniams) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalį, 18 straipsnį, 19 straipsnį, 21 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 4 dalį, 53 straipsnio 1 dalį; , Lietuvos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 (2000-05-11) 5 straipsnio 2 dalį (Valstybės Žinios, 2000-05-31, Nr. 44-1247; akto redakcija galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2011-11-17);

1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, iš dalies pakeista protokolu Nr. 11, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7 (Valstybės Žinios, 2000, Nr. 96-3016; Valstybės Žinios, 2001, Nr. 17), (EŽTK) 1 straipsniu: “1 straipsnis. Pareiga gerbti žmogaus teises Aukštosios Susitariančiosios Šalys kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoja šios Konvencijos I skyriuje apibrėžtas teises bei laisves.”, EŽTK 3, 5, 6 straipsniais, 13 straipsniu, 14 straipsniu; Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsniu ir 2 straipsnio 2 dalimi: ,, 2. Kiekviena Valstybė, šio Pakto Šalis, įsipareigoja pagal savo konstitucines procedūras ir šio Pakto nuostatas priimti tokius įstatymus ar imtis tokių priemonių, kurios gali būti reikalingos šiame Pakte pripažįstamoms teisėms įgyvendinti, jeigu tai dar nėra numatyta galiojančiuose įstatymuose ar kitose priemonėse”; 2, 7, 14 straipsniais;

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, cituotu 2012 m. gruodžio 10 d. Kasaciniu skundu, jame ir šitame prašyme nurodytomis aplinkybėmis, ginant viešąjį interesą ir vadovaujantis Lietuvos Konstitucijos 6 straipsniu „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas”, 7 straipsniu „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai”, 30 straipsniu „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą” , 33 straipsniu „piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus”; Lietuvos Konstitucijos 3, 4, 5, 18, 19, 20, 21, 28, 29, 31, 53, 102 (102 straipsnis: “Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.”), 105 (105 straipsnis:“ Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai…”), 106, 109, 110 (110 straipsnis: “Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.”) straipsniais;

kodėl blokuojat 4 dalį?

nebeleidžia parašyti 4 dalies

Be to, neteisingas Teismo aiškinimas, kad apeliantė apeliaciniame skunde kėlė naujus reikalavimus, nes naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu. CPK 312 straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus: “Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu…”. Apeliacinis teismas savo 2012m. rugsėjo 13d. nutartyje netinkamai išaiškino ir pritaikė (pažeidė) CPK 312 straipsnio normas. Pažymėtina, kad būtent dėl galiojančių Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425 III, dalies 10 punkto 10.3 papunkčio ( akto, pažeidusio N. Jakelaitienės žmogaus teises Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę) atsakovu buvo patraukta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Minėta ministerija buvo patraukta atsakovu ieškinyje pirmos instancijos teisme, o ne apeliaciniame skunde apeliacinėje instancijoje. Taigi akivaizdu, kad reikalavimas pripažinti minėtą aktą, pažeidus žmogaus teises yra su jau pareikštu ieškiniu neatsiejamai susijęs reikalavimas. Todėl nelaikomas nauju reikalavimu. Plačiau apie tai ieškovė aiškino 2012m. lapkričio 21d. Dublike : __________________________ „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos traukimo civiliniu atsakovu, pažeidus Žmogaus teises Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo I. dalyje nurodoma, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau- Komisija) neturi juridinio asmens teisių, taip pat nėra ir Sveikatos apsaugos ministerijos struktūriniu padaliniu. Sveikatos apsaugos ministerija tik sudaro technines sąlygas šiai Komisijai veikti ir negali įtakoti Komisijos sprendimų, būti atsakinga už Komisijos priimtus sprendimus. Sveikatos apsaugos ministerija neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija neturi teisės ir įgaliojimų atstovauti Komisijai (nes Komisija ne juridinis asmuo ir ne Sveikatos apsaugos ministerijos struktūrinis padalinys) ir VTPT prie SAM (savarankiškam juridiniam asmeniui) teisme, prašau bet kokius Sveikatos apsaugos ministerijos analizes, palaikymus, vertinimus, gynybą, atsikirtimus ( II dalis ) dėl Komisijos sprendimo dalyko, pagrindo ir ginčo objekto laikyti neteisėtais, nepagrįstais ir negaliojančiais. Sveikatos apsaugos ministerija neturi jokio teisinio pagrindo prašyti teismo palikti Komisijos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą galioti, nes nėra atsakovė šioje ieškinio dalyje. Kadangi ginčo objektas yra ne Komisijos sprendimas, o ginčas kilęs tarp Neringos Jakelaitienės ir VTPT prie SAM. Pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos CK6.273 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr.932 įgaliojo atstovauti valstybę tas institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministras 2003m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-425 (Žin., 2003, Nr. 71-3252 ,2005, Nr. 43-1384) patvirtino Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos SAM nuostatus ( toliau – Nuostatai(1) ), kurių III dalyje ( tarnybos veiklos tikslai, pobūdis ir sritys ) 10 punkto 10.3 papunktyje teigiama: „ atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srities mokslinius tyrimus”. Tiriamieji asmenys į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos SAM Utenos ekspertinį skyrių patalpinami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi (Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų ( toliau – Nuostatai(2) ), patvirtintų LR Sveikatos apsaugos ministro 2003m.rugpjūčio 18d. įsakymu Nr. V-499, III dalies 16 punktas ), (Žin., 2003 Nr.82-3767 ),o tai reiškia, kad jie privalo nutartį vykdyti ir jiems tuo metu yra atimama laisvė. Lietuvos BK 35 straipsnio 3 dalis, LR Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ( Žin., 2000, Nr. 44-1247; akto redakcija, galiojanti nuo 2008-01-01) draudžia mokslinius eksperimentus su asmenimis, kuriems atimama laisvė. Iš išdėstyto matyti, kad vadovavimasis Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425 ( Žin.,2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384 ), III dalies 10.3 papunkčiu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos SAM Utenos ekspertiniame (toliau-Ekspertinis skyrius) skyriuje ir galimai mokslinių eksperimentų atlikimas su asmenimis, kuriems atimta laisvė, yra nusikalstama veika. Iš išdėstyto matyti, kad Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425 ( Žin.,2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384), yra aktas, padaręs didžiulę žalą tiriamojo sveikatai (man), prigimtinėms teisėms. Iš išdėstyto matyti, kad Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-425 (Žin., 2003, Nr. 71-3252 ,2005, Nr. 43-1384 ) yra valstybės tarnautojo ar pareigūno neteisėtas aktas, pažeidžiantis Žmogaus teises ir teisėtus interesus, įtvirtintus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje, iš dalies pakeistos Protokolu Nr.11, su papildomais protokolais Nr.1,4,6 ir 7 12 (toliau- EŽTK), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 21 str., 53 str., Lietuvos BK 35 str. 3 dalį, Lietuvos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Kadangi asmenys privalo vykdyti teismo nutartis ir priverstinai patalpinami į Ekspertinį skyrių, kurio veiklos Nuostatuose(1) leidžiami moksliniai tyrimai. Tiriamieji neduoda informuoto dalyvio laisvo sutikimo su jais taip elgtis ir yra priversti vykdyti teismo nutartis. Pažymėtina, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m.rugpjūčio 18d. įsakymu Nr. V-499, (Žin., 2003 Nr.82-3767) 34, 34.1, 34.2 punktai nestabdo Nuostatų(1) galiojimo. Esama situacija, kai asmuo patalpinamas į Ekspertinį skyrių teismo nutartimi, o šio Ekspertinio skyriaus veiklos Nuostatuose(1) leidžiama atlikti mokslinius eksperimentus ir už tai gauti atlygį ne tik iš biudžeto, sudaro idealias sąlygas pelnytis ant žmonių galimai išbandant visus norimus medikamentus, tiksliai fiksuojant su tuo žmogumi vykstančius reiškinius ir reakcijas visą parą, be jokios galimybes tam žmogui pasiskųsti ar išgelbėti save nuo tokios kančios. Idealus tokios nusikalstamos veikos paslėpimas slypi tame, kad, esant eksperimento nepageidaujamoms pasekmėms, ta pati įstaiga turi teisę paskelbti tokį žmogų neveiksniu ir galimai paslėpti visus tokios veikos įrodymus, nes žmogus nebegali nieko papasakoti ar apginti savo teisių. Ir Lietuvos valstybė apmoka už tokių asmenų išlaikymą. Aš liudiju, kad tokia nusikalstama veika su tiriamaisiais (manimi) buvo atliekama. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigėjas yra Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija ( Nuostatų(1) 3punktas ). Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, keičia ir papildo įstaigos nuostatus ( Nuostatų(1) 8.1 punktas ), nustato įstaigai privalomas veiklos užduotis ( Nuostatų(1) 8.2 punktas ). Pažymėtina, kad Nuostatai(1) suteikia galimybę gauti institucijų, suteikiančių teisę atlikti biomedicininius tyrimus, leidimus (Lietuvos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Faktas, kad mane patalpinus 2007m. lapkričio 16 d. teisėjo R. Mickaus nutartimi į Utenos ekspertinį skyrių, Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425 ( Žin.2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384 ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2005 04 03 iki 2010 04 03), buvo galiojantys ir nustatantys VTPT prie SAM veiklos sritis, leidžiančias atlikti mokslinius tyrimus, įrodo mano teisių, įtvirtintų EŽTK ir Lietuvos Konstitucijoje, pažeidimą dėl neteisėtų valdžios institucijų (šiuo konkrečiu atveju- Sveikatos apsaugos ministerijos) aktų, veiksmų (Lietuvos CK 6.271 straipsnis ). Sveikatos apsaugos ministerija privalėjo užtikrinti Žmogaus teisių apsaugą, bet to nepadarė. Sveikatos apsaugos ministerija privalėjo užtikrinti kad įstaigoje, kurioje asmenims atimta laisvė, būtų draudžiami moksliniai eksperimentai ( Lietuvos BK 35 straipsnis 3 dalis, Lietuvos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 5 str. 2 dalis), bet to nepadarė. Iš išdėstyto seka, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra trauktina atsakove šioje civilinio ieškinio dalyje. Remiantis aukščiau išdėstytu, Gerbiamo Teismo prašau tenkinti ieškinį dalyje dėl žmogaus teisių pažeidimų ir sveikatos sužalojimo ir iš atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti prašomą kompensaciją dėl padarytos žalos ieškovei N. Jakelaitienei ir dviems jos nepilnamečiams vaikams.“ _______________________________ (c.b. Nr. 2A-418/2012 II tomas 32, 33, 34 puslapiai). Be to, Panevėžio apygardos teismas iš viso nenagrinėjo, ar galiojant VTPT veiklos nuostatams, leidžiantiems toje įstaigoje mokslinius tyrimus su asmenimis, kuriems atimta laisvė, įtariamoji galėjo būti priverstinai patalpinta į VTPT. Panevėžio apygardos teismo buvo prašoma tai nustatyti, tai buvo vienas iš apeliacinio skundo esminių argumentų. Teismas iš viso nenagrinėjo ir neatsakė į šį klausimą, nevertino Apeliaciniame skunde, prašymuose pateiktų argumentų, neatsakė į klausimą, ar galiojant minėtiems VTPT veiklos nuostatams ( Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425, III dalies10 punkto 10.3 papunkčiu; tuo metu galiojusi redakcija), ( 2011m. balandžio 4 d. Apeliacinio skundo ginčo esmės 2 argumentas), (II tomas 134, 135), N. Jakelaitienė galėjo būti patalpinta į VTPT Utenos ekspertinį skyrių, ar tuom buvo pažeistos jos žmogaus teisės. Taigi, Apeliacinis teismas neatliko savo pareigos - ištirti bylą, nustatyti visas faktines ir teisines bylos aplinkybes, jas įvertinti, išdėstyti motyvus ir priimti pagrįstą teisingą sprendimą, nenukrypstant nuo teismų praktikos, apginant viešąjį interesą, žmogaus teises ir pagrindines laisves. Byla neišnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvų tų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas li neišnagrinėtas, taip pažeidžiant CPK 320 straipsno reikalavimus. Tai yra esminis Lietuvos CPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties negalima laikyti teisėta (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Gerbiamo teismo prašome Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 04 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-337-425/2011 ir Apeliacinio teismo 2012m. rugsėjo 13d. nutartį panaikinti civilinėje byloje Nr. 2A-418/2012, vadovaujantis 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 260 straipsniu grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kad būtų apgintas viešasis interesas ir į procesą galėtų įstoti tretieji asmenys, nes bylos išsprendimas turi įtakos jų teisėms, kad byla būtų išnagrinėta. Ginant viešąjį interesą, vadovaujantis EŽTK 1 straipsniu: “Aukštosios Susitariančiosios Šalys kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoja šios Konvencijos I skyriuje apibrėžtas teises bei laisves.” , 3 straipsniu, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsniu: „1. Kiekviena valstybė, šio Pakto Šalis, įsipareigoja gerbti ir visiems esantiems jos teritorijoje bei priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims užtikrinti teises, pripažįstamas šiame Pakte, be jokių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai arba kiti įsitikinimai, tautinė ar socialinė kilmė, turtinė padėtis, gimimas ar koks nors kitas požymis. 2. Kiekviena Valstybė, šio Pakto Šalis, įsipareigoja pagal savo konstitucines procedūras ir šio Pakto nuostatas priimti tokius įstatymus ar imtis tokių priemonių, kurios gali būti reikalingos šiame Pakte pripažįstamoms teisėms įgyvendinti, jeigu tai dar nėra numatyta galiojančiuose įstatymuose ar kitose priemonėse. 3. Kiekviena valstybė, šio Pakto Šalis, įsipareigoja: a) užtikrinti, kad kiekvienam asmeniui, kurio teisės ar laisvės, pripažintos šiame Pakte, yra pažeistos, būtų prieinamos veiksmingos teisinės gynybos priemonės, net jeigu pažeidimą padarė oficialias pareigas atliekantys asmenys; b) užtikrinti, kad asmens, reikalaujančio tokios teisinės gynybos priemonės, teisę į tokią teisinę gynybą nustatytų valstybės teisinėje sistemoje numatytos kompetentingos teisminės, administracinės ar įstatymų leidžiamosios institucijos arba kitos kompetentingos institucijos, ir plėtoti teisinės gynybos galimybes; c) užtikrinti, kad, pripažinus tokias teisinės gynybos priemones, kompetentingos institucijos jas įgyvendintų.“, 7 straipsniu: „Niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Ypač draudžiama daryti medicinos ar mokslinius bandymus su asmeniu be jo laisvo sutikimo.“ , Konstitucijos 3, 4, 5, 6, 7, 18, 21, 29, 30, 31, 109, 110 straipsniais, CPK 47 straipsnio 1 dalis, Gerbiamo teismo prašome įtraukti arba įpareigoti žemesnės instancijos teismą įtraukti dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis Jūratę Kiaunienę, Eloną Antakauskę-Paužienę, nes jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime (Žin., 2006, Nr. 102-3957; Nutarimo 59 puslapis) nurodoma: “ 13. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį (2002 m. vasario 28 d. redakcija) kasacinės instancijos teismas kasacinio skundo ribas gali peržengti visais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas.“ --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------2012 m. gruodžio 10 d. Kasacinio skundo ištraukos pabaiga 2012m. gruodžio 15-21d. „Laisvo laikraščio“ Nr. 50 (406) numeryje straipsnyje „Teisėjų nuodėmės-viešos ir nutylimos“ (Laima Lavaste, LR korespondentė) viešai liudijama: „ Bet pateikti kasacinio skundo Aukščiausiajam teismui beveik neįmanoma. Advokatai paprastai gauna įprastą teisėjų padėjėjų atsakymą: „nepriimtas nagrinėti, nes nenurodyti kasaciniai pagrindai“... ...jog vien už tai, kad skundas būtų priimtas nagrinėti, priimtinumo klausimą sprendžiančiam Aukščiausiojo teismo teisėjui duodamas 5000-10 000 litų kyšis.“ Šie viešai pateikti argumentai, faktai nepaneigti ar kaip nors kitaip užginčyti, paliudijusiam asmeniui byla dėl melo ar netiesos skleidimo neiškelta. Pažymėtina, kad Neringa Jakelaitienė viena augina du mažamečius vaikus, gyvena žemiau skurdo ribos (apytiksliai iš 300 šimtų litų vienam šeimos nariui), todėl duoti tokius pinigus vien už tai, kad jos kasacinis skundas būtų priimtas, ji neturi galimybių ir nenori pažeisti įstatymų. Akivaizdu, kad esant tokiai susiklosčiusiai situacijai valstybėje (viešai žinomos aplinkybės), galimai jos skundo niekas nenagrinės (galimai dėl korupcinių motyvų). 2005m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 “ Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka” 1 punkte išaiškinta, kad siekdami užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys) … apeliacinės instancijos teismai turi kruopčiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą, pagrįstumą. Kadangi civilinė byla Nr. 2A-418/2012 ir baudžiamoji byla Nr. 1-10-417/2012 nesujungtos, o civilinėje byloje Nr. 2A-418/2012 nagrinėjami žmogaus teisių pažeidimai, padaryti b. byjoje Nr. 1-10-417/2012, atliekant procesinius veiksmus, vadovaujantis 2005m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 “ Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka” apeliacinės instancijos teismas privalo išnagrinėti teisminio proceso Nr.1-09-1-02302-2006-6 metu atliekant procesinius veiksmus padarytus tarptautinių sutarčių, Lietuvos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, įtariamosios, kaltiamosios teisių pažeidimus, žmogaus teisių pažeidimus (EŽTK 1, 3, 5, 6 straipsnio pažeidimus), privalo išnagrinėti teisminio proceso Nr.1-09-1-02302-2006-6 teisėtumą, prijungtų prie b. bylos 2011-03-04 Panevėžio apygardos teismo sprendimo ir 2012-09-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties teisėtumą, pagrįstumą (b.b. 7 tomo 97-107puslapiai), teisminio proceso metu taikytų teisės aktų atitikimą Lietuvos Konstitucijai, prieštaravimą konstituciniams teisinės valstybės principams.

Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.”; Konstitucijos 109 straipsnį: “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.” Panevėžio apygardos teismo ir Apeliacinio teismo buvo prašoma atsižvelgti, kad minėtas aktas (neteisėti aktai) pažeidžia viešąjį interesą, Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes. Be to, Teismui buvo pateikti prašymai asmenų, taip pat nukentėjusių nuo minėtų institucijų veikų, aktų; asmenų, kurių teisės taip pat pažeistos. Tuo patvirtinant, kad minėtu aktu (Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425 ( Žin.2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384,akto redakcija, galiojusi nuo 2003 07 19 iki 2005 04 03, akto redakcija, galiojusi nuo 2005 04 03 iki 2010 12 05), III dalies10 punkto 10.3 papunkčiu pažeidžiamas viešasis interesas. Taip pat Apeliaciniam teismui 2011m. balandžio 21d. ( II tomo 163-168 puslapiai), 2012m. sausio 23d. (II tomo 206-208 puslapiai) Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00374-2010-6 metu, ginant viešąjį interesą apeliantė pateikė prašymus įtraukti kitus asmenis, kurių teisėms Teismo sprendimas turės įtakos, dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis: -------------------------------------------------------------- “Apeliantė N. Jakelaitienė pateikė 2011m. balandžio 04d. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 04 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-337-425/2011 (Nr. 2-866-425/10, teisminio proceso Nr. 2-59-3-00374-2010-6). Šioje civilinėje byloje nagrinėjami žmogaus teisių pažeidimo klausimai (kankinimas, sveikatos sužalojimas, neteisėtas patalpinimas, galimai klinikinių tyrimų atlikimas), kas rodo, kad yra pažeistas viešasis interesas: - galimai neteisėtais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau -VTPT) Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų veiksmais ir - Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų LR Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425 ( Žin.2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384), III dalies10 punkto 10.3 papunkčiu „ atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srities mokslinius tyrimus”. Kadangi ši institucija yra valstybinė ir jos veikla gali paliesti bet kurį Lietuvos valstybės ir kitų valstybių piliečius, tai šioje valstybinėje įstaigoje galimai atliekamos nusikalstamos veikos gali paliesti bet kurį ŽMOGŲ, pažeisti jo žmogaus teises. Iš pateikto ieškinio matyti, kad VTPT Utenos ekspertinisme skyriuje galimai pažeidinėjamos žmogaus teisės, tuo pačiu pažeidžiamas viešasis interesas. Kadangi tai liečia visą visuomenę ir kelia grėsmę nukentėti bet kuriam asmeniui, patalpintam ekspertizės atlikimui, laikytina, kad N. Jakelaitienės ieškinys paduotas ginant ne tik jos žmogaus teises, bet ir visos visuomenės žmonių teises, viešąjį interesą. Pažymėtina, kad nuo to pačio VTPT Utenos ekspertinio skyriaus galimai neteisėtos veiklos yra nukentėję ir daugiau asmenų. Pažymėtina, kad visų šių asmenų patalpinimo VTPT Utenos ekspertinio skyriuje metu buvo galiojantys Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425 ( Žin.2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384), kurių III dalies „III. TARNYBOS VEIKLOS TIKSLAI, POBŪDIS IR SRITYS” 10 punkto 10.3 papunktyje nurodoma: „ atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srities mokslinius tyrimus ‘‘. Iš išdėstyto matyti, kad paduotas N. Jakelaitienės ieškinys, ginantis ir viešą interesą, yra susijęs su fizinių asmenų teisėmis. Toje pačioje įstaigoje-VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje nukentėjo ir Jūratė Kiaunienė nuo galimai neteisėtų ekspertų (N. Mačiūnienės, Drazdauskienės) veikų. Remiantis liudytojos Jūratės Kiaunienės liudijimu matoma, kad ji galimai neteisėtai buvo patalpinta ir neteisėtai verčiama naudoti medikamentus ( sukeliant kančias galimai didelėmis įvairių neuroleptikų dozėmis) VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje ( Panevėžio apygardos teismo 2011m. vasario 18d.-2011m. kovo 4d. teismo posėdžio protokolo 16 psl., (II tomo 114-2psl.)). Pažymėtina, kad VTPT Utenos ekspertinis skyrius ne gydymo įstaiga ir skirtas ilgalaikis gydymas Jūratei Kiaunienei šioje įstaigoje (apie 3 mėn.) buvo galimai neteisėtas. Darytina išvada, kad buvo atlikta ne viena, o kelios galimos nusikalstamos veikos su daugeliu žmonių (reiškinys), nes šias nusikalstamas veikas žmoniškumui galimai atlieka tie patys asmenys ir toje pačioje įstaigoje (VTPT Utenos ekspertinisme skyriuje), galimai piktnaudžiaudami savo užimamomis pareigomis. Pažymėtina, kad galimai naudojami neleistini tyrimo metodai- panaudojant neaiškios kilmės medikamentus (balti milteliai maiste kiekvieną dieną visiems skyriuje gulintiems tiriamiesiems), galimai su tikslu pakeisti tiriamojo sąmonės būseną, kad jis galimai apimtas siaubo ir nebesuvokdamas, kas darosi su jo suvokimu, kalbėtų ir liudytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimai sugalvotą versiją, kad galimai nebereiktų įrodinėti (neatsižvelgiant į tiesą ir objektyvius įrodymus), ar galimai privesti tiriamąjį iki nenatūralaus ligos staigaus paūmėjimo, ar galimai atliekant mokslinius tyrimus, t. y. galimai išbandant medikamentus su žmonėmis – t. y. galimai atliekant klinikinius tyrimus, galimai pasipelnymo tikslais ir galimai pasinaudojant tiriamųjų beviltiška būkle. Taip pat galimai kankinant tiriamuosius didžiulėmis neuroleptikų dozėmis, fiziologinio tirpalo injekcijomis galimai pasipelnymo tikslais. Su asmenimis, kurie galimai sumoka didelius pinigus ekspertams, tai galimai nedaroma. Galimų nusikalstamų veikų motyvų ir tikslų nustatymui, valstybėje būtinas išsamus tyrimas, nes žmonės yra galimai kankinami ir negali apsiginti. Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnis teigia, kad ,, Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.” Konkrečiu atveju akivaizdu, kad galimai dangstomos nusikalstamos veikos asmenų, kurie yra įsidarbinę valstybinėje įstaigoje- VTPT prie LR SAM Utenos ekspertiniame skyriuje- t.y. jiems suteikiamos privilegijos nebūti patrauktiems b. atsakomybėn, tik dėl užimamų pareigų, o jų galima nusikalstama veika vykdoma, prisidengiant savo pareigų atlikimu. Prašau Gerbiamo Teismo atsižvelgti į esamą situaciją ir suvokti, kuo tai gresia Lietuvos žmonėms ir kaip galimai prisidengiant ekspertizės atlikimu, galima bet kurį Lietuvos žmogų tiesiogine prasme suluošinti, sužlugdyti, „nurašyti”. Pažymėtina, kad tai nesuderinama su teisėta bausme, pripažinus asmenį kaltu (leidžiama bausmė- tik LAISVĖS ATĖMIMAS, o ne kitų žmogaus teisių pažeidinėjimas). Žmogus prie žmogaus ir tauta susidaro. Nesaugus vienas žmogus - nesaugi tauta ir valstybė. Prašau Gerbiamo Teismo supratimo kaip tai paveiks Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kur Žmogaus teisės ir jų užtikrinimas yra pamatinės vertybės, įtvirtintos Lietuvos Konstitucijoje. Prašau Gerbiamo Teismo atsižvelgti, kad Lietuvos valstybė jau 20 metų yra nepriklausoma demokratinė respublika, ir galimas valstybinės įstaigos panaudojomas -VTPT prie Lietuvos SAM Utenos ekspertinio skyriaus- galimam susidorojimui su žmonėmis ( kaip atsitiko N. Jakelaitienės, J. Kiaunienės ir kt. atvejais ) yra ne tik nedemokratiška, bet ir galimai nusikalstama, galimai naudinga ne Lietuvos valstybei. Prašau Gerbiamo Teismo supratimo, kad šios įstaigos tolesnės nestabdomos nusikalstamos veikos gali padaryti daug žalos valstybei ir visuomenei. Tai nesuderinama su teisingumo principu. Tai sukelia tiesioginę grėsmę bet kuriam Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, nes net neįrodžius jo kaltės įstatymo nustatyta tvarka ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šioje įstaigoje jį patalpinus teismo nutartimi, galimai galima jį sunkiai sužaloti, o jeigu yra kam nors toks asmuo neparankus, jau sužalotą galima patalpinti priverstinam gydymui (tokiu būdu galimai galima asmens atsikratyti visam laikui). Tai labai lengva padaryti, nes asmuo nėra kviečiamas į teismo posėdį, kuriame sprendžiamas klausimas dėl jo patalpinimo į VTPT prie Lietuvos SAM Utenos ekspertinį skyrių. Taip pat nekviečiamas ir į teismo posėdį, kur spendžiamas klausimas dėl priverstinio gydymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika yra nepriklausoma demokratinė respublika. Ir kad Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir jų apsauga privalo būti prieinama ir užtikrinama kiekvienam gyvam žmogui, nepriklausomai, ar jis įtariamas ar kaltinamas, ar jis turi pinigų, ar ne. Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant procesinius veiksmus, galima atimti žmogui laisvę, bet kokiu atveju yra draudžiama kėsintis į kitas žmogaus prigimtines teises, jo asmenį. Pažymėtina, kad prie Lietuvos SAM Utenos ekspertiniame skyriuje galimai atliekamos nusikalstamos veikos žmoniškumui yra tiesioginė grėsmė Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai. Visuomenei tai yra labai pavojinga, nes bet kas gali tapti negarbingos ekspertų veikos auka (priedas Nr. 1). Vadovaujantis Lietuvos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalimi ,,tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės … konstitucinę santvarką” , Lietuvos Konstitucijos 6 straipsniu ,, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas” prašau Gerbiamo Teismo prijungti trečiaisiais asmenimis ir kitus nukentėjusius nuo VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų galimai neteisėtų veiksmų. Ginant viešąjį interesą, Žmogaus teises, remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos, iš dalies pakeistos Protokolu Nr.11, su papildomais protokolais Nr.1,4,6 ir 7 12, 1 str., 13 str., Lietuvos Konstitucijos 3 str.,6 str., 18 str., 21 str., Lietuvos CPK 42 str,, 49 str. Gerbiamo teismo... “ _____________________ Tokius prašymus pateikė ir asmenys, kurių teisės pažeidžiamos (2011m. balandžio 25d. Jūratės Kiaunienės prašymas prijungti trečiuoju asmeniu; II tomo 186-196 puslapiai); (priedas Nr. 1.1 - 2012m. rugpjūčio 27d. Elonos Antakauskės Paužienės prašymas prijungti trečiuoju asmeniu, paštu išsiųsta 2012m. rugpjūčio 28d., Teismo grąžinta siuntėjai). Apeliacinio teismo 2012m. rugsėjo 13d. Nutartyje nurodoma: „Byloje taip pat buvo pareikšti reikalavimai įtraukti dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Jūratę Kiaunienę ir Eloną Antakauskę. Pagal CPK 47 straipsnio pirmąją dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia pirmosios instancijos teismas, dėl to priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą, bet ne apeliacinės instancijos teismas, kuris vertina skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl nurodytų aplinkybių netenkintinas ir ieškovės prašymas išreikalauti papildomus įrodymus, susijusius su J. Kiauniene.“ Asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kartu pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas toks interesas, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, inter alia per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas. Be to, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime taip pat (Žin., 2006, Nr. 102-3957; Nutarimo 57 puslapis) nurodoma: “6. Visuotinai pripažįstama ir tai, kad principas tantum devolutum quantum appellatum nėra absoliutus inter alia tuo atžvilgiu, kad apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas. Tokios šio principo ribos – minėtos bendrosios taisyklės išimtys (beje, įtvirtintos daugelio valstybių civilinio proceso įstatymuose) paprastai būna susijusios su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius ir pan. Tokias pamatines vertybes paprastai įtvirtina, saugo ir gina demokratinių teisinių valstybių konstitucijos. Taigi principas tantum devolutum quantum appellatum savaime nesuponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi būti apeliacinio skundo ribų varžomas taip, kad jo sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir tai pažeistų konstitucines vertybes.” 12…Tačiau – nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste tai ypač pabrėžtina – pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė (inter alia asmens teisė ar laisvė). Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymu negalima nustatyti kokio nors baigtinio bylų, kuriose teismui (apeliacinės instancijos teismui taip pat) leidžiama apginti viešąjį interesą (inter alia peržengiant apeliacinio skundo ribas), sąrašo arba bylų, kuriose teismui neleidžiama apginti viešojo intereso (inter alia peržengiant apeliacinio skundo ribas), sąrašo…” Be to, kad taip pažeidžiamas viešasis interesas ir tai liečia visus Lietuvos piliečius patvirtino ir liudytoja Jūratė Kiaunienė teisminio nagrinėjimo metu Teismui paliudijusi, kad ir ji patyrė kančias: „ nuo kurių liudytoja išgriūdavo, jai būdavo bloga”. Tai įrodo, kad neteisėti VTPT Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų veiksmai yra sąmoningi, liečia visus žmones, bet kurio metu juos galint patalpinti minėtoje įstaigoje, atimant laisvę, neįrodžius jų kaltės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai įrodo, kad ne tik N. Jakelaitienė yra nukentėjusi nuo tiesioginės EŽTK 3 straipsniui prieštaraujančio neleistino elgesio, bet ir daugiau žmonių (reiškinys). Apeliacinis teismas tuo klausimu (dėl viešo intereso gynimo) iš viso neužsiminė savo nutartyje, t.y. nepasisakė dėl vieno iš esminių argumentų. Byla neišnagrinėta, pažeista CPK 320 straipsnio 2 dalis. Tai esminis pažeidimas, dėl kurio nutartis negali būti laikoma teisėta (CPK 346 straipsnis). Remianti aukščiau išdėstytu, Apeliacinis teismas taip pat PRIVALĖJO nagrinėti, priimti teisingą sprendimą, apginti pamatines vertybes, apginti viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, imtis visų būtinų priemonių nustatyti, ar aktas -Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-425 ( Žin.2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384), III dalies10 punkto 10.3 papunktis „ atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srities mokslinius tyrimus“ - pažeidžia viešąjį interesą, žmogaus teises ir laisves, tarptautines ratifikuotas sutartis, Lietuvos Konstituciją. Tai Teismas privalėjo nagrinėti, neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas. Bet to nepadarė, ko pasėkoje Apeliacinio teismo 2012m. rugsėjo 13d. nutartis tapo neteisinga, pažeidžianti konstitucines vertybes, teisės normas. Minėta nutartis tapo neteisėta, niekine, negaliojančia, naikintina. Netinkamas teisės normų išaiškinimas ir taikymas turėjo esminės reikšmės teisingam ir sąžiningam bylos išsprendimui (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Prezidentei Gerb. Daliai Grybauskaitei; Valstybės gynimo tarybai; LIETUVOS APELIACINIAM TEISMO Baudiamųjų bylų skyriaus pirmininkui gerb. A. Kruopiui; Teisėjų kolegijos teisėjams Nepriklausomai pasaulio spaudai (duomenys tik pačiam adresatui); Atitinkamai Europos sąjungos institucijai (duomenys tik pačiam adresatui); Neringa Jakelaitienė baudžiamojoje byloje . 1A-71/2013 (Nr. 1A-472/2012, Nr. 1-10-417/2012, Nr. 1-29-417/2011, Nr. 1-38-417/2010, Nr.1-138-417/2009) teisminio proceso Nr.1-09-1-02302-2006-6 PRAŠYMAS KREIPTIS Į LIETUVOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ Nr.14 2013 m. gegužės 07d. Neringa Jakelaitienė kreipėsi į teismą civiline tvarka (civilinės bylos Nr. 2A-418/2012 ) dėl jos žmogaus teisių pažeidimų (žiauraus kankinimo, sveikatos sužalojimo, galimai mokslinių tyrimų su jos asmeniu atlikimo be jos žinios ir laisvo sutikimo, neteisėtai atėmus laisvę), atliekant procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-417/2012. Tai yra Neringai Jakelaitienei buvo paskirtos penkios psichiatrinės ekspertizės Valstybinėje teismo psichiatrinėje tarnyboje prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (toliau- VTPT), ( dvi iš paskirtųjų buvo stacionarios (laisvės atėmimas)), kurios veiklos nuostatuose ir Teismo ekspertizių įstatyme leidžiami moksliniai tyrimai. N. Jakelaitienė priverstinai patalpinta į minėtą įstaigą (atimant jai laisvę ) buvo nuo 2008-10-08 iki 2008-11-20. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas atsisakė prijungi civilinės bylos 2A-418/2012 medžiagą prie b.bylos Nr. 1-10-417/2012, toks prašymas buvo pareikštas 2012-06-07 Apeliaciniame skunde: “4. prašome prijungti ( sujungti) civilinę bylą Nr. 2A-418/2012 (c.b.dėl N. Jakelaitienės žmogaus teisių pažeidimų, atliekant procesinius veiksmus) prie (su) baudžiamąja byla Nr. 1-10-417/2012. Prašome naikinti neteisėtą nuosprendį ir nutraukti teisminį procesą Nr. 1-09-1-02302-2006-6 kaip kompensacinę priemonę (b.b. 4tomas, 72 lapas, 5 tomas 59, 60 lapas); išnagrinėti prašymą dėl teisminio proceso Nr. 1-09-1-02302-2006-6 nutraukimo, esantį b.b. 5 tome 133 lapas, 4 tome 40-72 lapuose;” (27 puslapis). Apeliacinės instancijos teismas prie b.bylos prijungė tik neteisėtą 2011-03-04 Panevėžio apygardos teismo sprendimą, neteisėtą 2012-09-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį (b.b. 7 tomo 97-107puslapiai), 2010-05-13 Vį Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus medicininio audito tarnybos vadovės Nijolės Petrauskienės raštą „ Dėl informacijos pateikimo Nr. K2-560“ (b. b. 7 tomo 108-111 puslapiai, civilinėje byloje neteisėtais būdais gautas įrodymas, nes Nijolė Petrauskienė nėra įtraukta į SAM konsultantų sąrašą (tuometinė redakcija), neturi teisės teikti išvadų). Bylos nebuvo sujungtos, prijungtos viena prie kitos. Todėl klausimas, ar Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425 III dalies 10 punkto 10.3 papunktis (Žin.2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384; akto redakcija, galiojusi nuo 2003-07-19 iki 2005-04-03, akto redakcija, galiojusi nuo 2005-04-03 iki 2010-12-05, tiriamosios patalpinimo stacionariai ekspertizei atlikti metu įstaigoje, kurios privalomi nuostatai (III skyrius Tarnybos veiklos tikslai, pobūdis ir sritys) leidžia mokslinius tyrimus (sąvoka apima ir klinikinius tyrimus), atėmus laisvę) yra aktas, pažeidęs N.Jakelaitienės žmogaus teises, konstitucinę santvarką (ar neprieštarauja konstituciniams teisinės vaklstybės principams), nebuvo atsakytas. Pažymėtina, kad ir civilinėje byloje Nr. 2A-418/2012 minėtas klausimas nebuvo išspręstas, nes teisėjų kolegija dėl minėto apeliantės reikalavimo nepasisakė, tuo galimai pažeidžiant konstitucinius principus, konstitucinę santvarką, Lietuvos Konstituciją, viešą interesą, žmogaus teises ir laisves. Minėtas aktas (Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425) buvo taikomas b. byloje Nr. 1-10-417/2012, atliekant procesinius veiksmus šioje byloje, t.y. teismo nutartimi Neringai Jakelaitienei skiriant stacionarią ekspertizę (kitas ekspertizes) VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje, kurios metu tiriamoji buvo žiauriai kankinama, buvo sunkiai sužalota jos sveikata, galimai atliekami moksliniai tyrimai su jos asmeniu be jos žinios ir laisvo sutikimo, neteisėtai atėmus laisvę. Prie jos akių taip pat galimai suluošinti kiti asmenys, negalintys apginti savo sveikatos ir gyvybės, žmogaus teisių, konstitucinių teisių, nes ta pati įstaiga turi teisę siūlyti atimti šiems asmenims veiksnumą. Tokiu būdu atimant bet kokią galimybę ir teisę nuo šios įstaigos nukentėjusiems asmenims kreiptis į teismą, liudyti, apginti savo gyvybę ir sveikatą, pažeistas žmogaus teises, konstitucines teises, pažeistus konstitucinius principus, konstitucinę santvarką, ir kt. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-417/2012, atliekant procesinius veiksmus šioje byloje, t.y. teismo nutartimi Neringai Jakelaitienei skiriant stacionarią ekspertizę (kitas ekspertizes) VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje, (kurios metu tiriamoji buvo žiauriai kankinama, buvo sunkiai sužalota jos sveikata, galimai atliekami moksliniai tyrimai su jos asmeniu be jos žinios ir laisvo sutikimo, neteisėtai atėmus laisvę) buvo taikomas ir Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymas (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1161, Vilnius, Valstybės Žinios , 2002, Nr.: 112 -4969 , akto redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2012-11-01, galiojanti nuo 2012-11-01 iki 2014-01-01-aktuali), ( toliau –TEĮ). Minėto įstatymo TEĮ Ketvirto skirsnio 20 straipsnis: “ 20 straipsnis. Teismo ekspertizės įstaigų funkcijos 1. Teismo ekspertizės įstaigos: 2) atlieka savo srities mokslinius tyrimus, rengia ir aprobuoja ekspertinio tyrimo metodikas;” leidžia atlikti mokslinius tyrimus įstaigose, kuriuose teismo nutartimi priverstinai patalpinami gyvi žmonės. Tai pažeidžia konstitucinius principus, konstitucinę santvarką, Lietuvos Konstituciją, viešąjį interesą, žmogaus teises ir laisves, tarptautines sutartis. Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymas, įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas: “2) atlieka savo srities mokslinius tyrimus, rengia ir aprobuoja ekspertinio tyrimo metodikas;” (Valstybės Žinios, 2002, Nr.: 112 -4969 , akto redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2012-11-01, akto redakcija, galiojanti nuo 2012-11-01 iki 2014-01-01-aktuali) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425, nuostatų III dalies 10 punkto 10.3 papunktis: „10.3. atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srities mokslinius tyrimus...” (Žin.2003, Nr.71-3252, 2005, Nr. 43-1384; akto redakcija, galiojusi nuo 2003-07-19 iki 2005-04-03, akto redakcija, galiojusi nuo 2005-04-03 iki 2010-12-05) yra aktai, pažeidę Lietuvos Respublikos Konstituciją, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, iš dalies pakeista protokolu Nr. 11, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7 (toliau EŽTK), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, N. Jakelaitienės žmogaus teises, konstitucines teises, įtvirtintos minėtuose teisės aktuose. Vadovaujantis ir taikant Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425, nuostatų III dalies 10 punkto 10.3 papunktį b. byloje 1-10-417/2012 (teisminio proceso Nr.1-09-1-02302-2006-6) atliekant procesinius veiksmus (N. Jakelaitienei priverstinai skiriant stacionarią teismo psichiatrinę ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje, neteisėtai atimant laisvę) minėtais teisės aktais ir galimai neteisėtais veiksmais buvo pažeistos N. Jakelaitienės žmogaus teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis „Valdžios galias riboja Konstitucija”, 3 dalis, 18 straipsnis, 19 straipsnis, 20 staripsnis, 21 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis „Žmogaus asmuo neliečiamas”, 21 straipsnio 3 dalis „Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes”, 21 straipsnio 4 dalis “Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai”, 53 straipsnio 1 dalis; EŽTK 1 straipsnis, 3 straipsnis „3 straipsnis. Kankinimo uždraudimas1-Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas”; 5 straipsnis, 6 straipsnis; Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnį, 7 straipsnį “Niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Ypač draudžiama daryti medicinos ar mokslinius bandymus su asmeniu be jo laisvo sutikimo“, 14 straipsnį. Baudžiamasis teisminis procesas Nr.1-09-1-02302-2006-6 (b. b. Nr. 1-10-417/2012) neteisėtas. Neringos Jaklelaitienės civilinėje byloje Nr. 2A-418/2012 pateiktų įrodymų, argumentų, aiškinimų, liudijimų, kitų asmenų liudijimų apie jų patirtus kankinimus ir kita neprijungė, pažeidžiant teisingumo, rungtyniškumo, bendradarbiavimo principus, lygias galimybes. Lietuvos Konstitucijos 6 straipsnis įtvirtina „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas”, Lietuvos Konstitucijos 7 straipsnis įtvirtina: ,,Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai”, Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnis įtvirtina: ,, … kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis įtvirtina, kad: “Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.” Civilinėje byloje Nr. 2A-418/2012 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė neteisėtą skundžiamą 2012-09-13 nutartį. 2012-09-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pažeidė Lietuvos Konstitucijos 5, 109 straipsnius ir todėl negalioja (Konstitucijos 7 straipsnis); civilinė byla neišnagrinėta, neatsakyta į esminius klausimus, argumentus. Žiūrėti N. Jakelaitienės 2012-12-27 prašymą Nr. 5 ir šio prašymo priedą Nr. 1–2012 m. gruodžio 10 d. Kasacinis skundas Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 04 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-337-425/2011 (Nr. 2-866-425/10); ( Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00374-2010-6) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012m. rugsėjo 13d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-418/2012 (2A-1051/2011) panaikinimo : ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 2012 m. gruodžio 10 d. Kasacinio skundo ištraukos pradžia „Mes manome, jog skundžiama teismo 2012m. rugsėjo 13d. nutartimi (nutartyje) padarytas materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, turintys esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingos, neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; be to, teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos CK 346 straipsnis). Teigiame, kad neteisingos ir neteisėtos nutarties priėmimui, nes Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nutarė Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Šis pažeidimas yra imperatyvių teisės normų pažeidimas, teisės normų, reglamentuojančių žmogaus teises ir laisves, viešąjį interesą, pažeidimas, Lietuvos Konstitucijai (toliau- Konstitucijai), įstatymams, tarptautinėms teisės normoms prieštaraujantis teisės normų aiškinimas ir taikymas. Apeliacinis teismas, priimdamas minėtą nutartį, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas nutartyje nukrypo nuo tarptautinės teismų praktikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Minėta teismo nutartis galimai įteisina žmonių kankinimą. 1. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „ Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007). Taigi apeliacinio skundo ribas nustato faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012m. rugsėjo 13d. nutartis neteisėta, neteisinga, pažeidžianti viešąjį interesą. Lietuvos apeliacinio teismo 2012m. rugsėjo 13d. nutartis niekinė, nes pažeidžia (prieštarauja) Konstituciją (Konstitucijai): “7 straipsnis - Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai”, kitus teisės aktus,todėl naikintina (CPK 346 straipsnis). “10. Konstitucija įtvirtina valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą.” (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas (Žin., 2006, Nr. 102-3957)). Lietuvos CPK 3 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę: “1. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais…” Lietuvos CPK 1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai: “…2. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. 4. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo taisyklės, negu numato šis Kodeksas.” Lietuvos CPK 2 straipsnis. Civilinio proceso tikslai: “Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.:” Apeliacinis teismas savo 2012m. rugsėjo 13d. nutartyje nurodo,kad: „ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.)” „Apeliantė apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą pripažinti, kad galiojantys Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425 III dalies 10 punkto 10.3 papunktis yra aktas, pažeidęs N. Jakelaitienės žmogaus teises Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę. Pagal CPK 312 straipsnį draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija dėl minėto apeliantės reikalavimo nepasisako. „ Apeliacinis teismas pažeidė Lietuvos Konstituciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, iš dalies pakeistą Protokolu Nr.11, su papildomais protokolais Nr.1,4, 6 ir 7 12 (toliau- EŽTK), (Valstybės Žinios, 2000, Nr. 96-3016; Valstybės Žinios, 2001, Nr. 17), Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktą (Valstybės Žinios, 2002, Nr. 77-3288), juose įtvirtintas žmogaus teises ir laisves, ginamas ir saugomas vertybes, viešąjį interesą. Apeliacinis teismo 2012m. rugsėjo 13d. nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Minėta nutartis (nutartyje) pažeidžia (netinkamai išaiškino ir pritaikė) Lietuvos CK 1.5 straipsnio 4 dalį, CPK 1, 2, 3 straipsnius, 320 straipsnio 2 dalį. CPK 320 straipsnis įtvirtina:” Bylos nagrinėjimo ribos: 1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. 2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. KEISTA: 2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1480 (nuo 2011 10 01), (Žin., 2011, Nr. 85-4126)” Be to, “Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 09 21 nutarimu pripažinta, kad 320 straipsnio 2 dalis (šiuo metu nebegaliojanti akto redakcija ) ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams (Žin., 2006, Nr. 102-3957).” Pataisytame (aktualiame) Lietuvos CPK 320 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodoma, neperžengus apeliaciniame skunde nustatytų ribų, jei to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ir sprendimas (nutartis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams (Žin., 2006, Nr. 102-3957).” Apeliacinis teismas savo 2012m. rugsėjo 13d. nutartimi taip pat pažeidė (netinkamai pritaikė) EŽTK 1 straipsnį: “1 straipsnis. Pareiga gerbti žmogaus teises1 Aukštosios Susitariančiosios Šalys kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoja šios Konvencijos I skyriuje apibrėžtas teises bei laisves.”; Konstitucijos 5 straipsnį: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.