Konstitucinis teismas atsisakė išspręsti daugiabučIų namų gyventojams aktualų klausimą

Civiliniu kodeksu nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (toliau – BDN objektai) priežiūra, naudojimu ir valdymu paskirstomos šių objektų savininkams ir naudotojams, proporcingai nuosavybės ir naudojimo daliai ir jie šias išlaidas privalo apmokėti (toliau – Mokėtina suma). Eidamas daugiabučio namo bendrijos valdybos nario pareigas, šios publikacijos autorius pastebėjo, kad bendrija Mokėtina suma už keturių BDN objektų priežiūrą, valdymą ir naudojimą apskaičiuoja pagal vieno objekto (buto) plotą ir nežinia kieno nustatytus tarifus buto ploto kv. metrui, neatsižvelgdama į bendros dalinės nuosavybės objektų (toliau – BDS objektai) nuosavybės ir naudojimo dalis bei kitas aplinkybes. Būtent ir į tai, kad penkiolika BDN objektų savininkai neturėjo butų name ir nesinaudojo šiais objektais, vienuolika butų savininkų neturėjo žemės sklypo bendrosios nuosavybės dalies, jų butai tarsi kabojo erdvėje, o keturi iš jų naudojosi beveik puse neužstatyta namu sklypo dalimi. Namo sandėliukai BDN teise priklausė visų butų savininkams, o jais naudojosi 14 butų savininkai. Garažai nuosavybės teise ir jais naudojosi 16 iš 30 butų savininkai.

Šį klausimą reikėjo spręsti, tačiau Bendrijos valdybos pirmininkas nesiteikė to daryti. Liko vienas kelias - kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti Bendriją skaičiuoti Mokėtiną sumą BDN objektų savininkams Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Prašymas teismui buvo pateiktas penkis kartus, tačiau teisėjai, tarsi būtų susitarę, atsisakė jį spręsti iš esmės ir neįpareigojo bendrijos Mokėtiną sumą skaičiuoti teisėtai ir teisingai. Ieškinius atmetė prasimanytais ir teisės aktais nepagrįstais argumentais. Pirmoje byloje Vilniaus 2 apylinkės teismo teisėjas I.K., išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė sprendimą dėl ginčo esmės – mokėtinos sumos apskaičiavimo būdo ir sumos dydžio. Vilniaus apygardos teismo teisėja R.V-J, neperžiūrėjusi apylinkės teismo teisėjo sprendimo argumentų, jį panaikino konstatavusi, kad teisėjas peržengė ieškinio ribas. Sekančioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N.T. atsisakė ištirti ir priimti sprendimą dėl Civilinio kodekso nustatyta tvarka apskaičiuotos bendrijai mokėtinos sumos dydžio, pareiškusi, kad ne ieškovas, o atsakovas (bendrija) turi teisę teikti tokio pobūdžio ieškinį. Trečioje byloje teisėja J.V. ieškinį atmetė, konstatavusi, jog nerado Civiliniame kodekse ieškovo teisių gynybos būdo. Ketvirtoje byloje teisėja R. M. ieškinį atmetė, nurodžiusi, kad jis pateiktas teismui praleidus 3 mėnesių terminą, kai Civiliniu kodeksu nustatytas 6 mėnesių terminas.

Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistus pirmos instancijos teismo sprendimus, kuriais neišspręstas šalių ginčas iš esmės – dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinius skundus, nurodęs standartinę priežastį: nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Neįvertino teisės taikymo aspektu ir nepaneigė kasaciniuose skunduose konstatuotų teisės aktų pažeidimų žemesnės instancijos teismuose ir nepanaikino jų sprendimų net esant absoliučiam jų sprendimų negaliojimo pagrindui.

Valdžia abejinga žmonių nuoskaudoms

Ginčas neišspręstas iki šiol. Mokėtina suma apskaičiuojama neteisėtu būdu ir neteisingai. O svarbiausia yra tai, kad šis klausimas svarbus ne tik autoriui – bendrijos valdybos nariui ir namo, žemės sklypo ir kitų BDN objektų savininkams, bet ir tūkstančiams daugiabučiuose namuose gyvenantiems gyventojams. Remdamasis tikrais faktais, publikacijos autorius parašė knygą „Teisingumo parodija (neišgalvota, o išgyventa istorija}“. Joje atskleidė visų instancijų teismų ir teisėjų veiksmus, siekiant nepriimti sprendimų dėl ginčo esmės – mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo. Praskleidė teisėjų mantijas, kurios dengė jų užkulisius, tarpusavio santykius, paskatos įtakojusios priimti aiškiai neteisėtus ir neteisingus sprendimus.

Knygą pateikė Prezidentui, Seimo pirmininkui, Premjerui, Aplinkos ir Teisingumo ministrams, Teisėjų tarybai. Tačiau Aukščiausieji valstybės pareigūnai ir Teisėjų Taryba nesiėmė jokių veiksmų, nors turėjo imtis, nes visų instancijų teismų teisėjai nenustatė teisingumo ir neįvykdė Konstitucijos 109 straipsniu nustatytos pareigos – nustatyti teisingumą.

Bet ir šiuo atveju dar buvo maža viltis teisingumui pasiekti.

Sunkiausia teisingumo kelio atkarpa

Sakoma, kad viltis yra durnių motina. Bet ji yra MOTINA ne tik jiems, todėl daug žmonių vis tikisi JĄ surasti. Viltis pasirodė 2019 metais Seimui priėmus įstatymą dėl teisės piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei mano, kad pažeistos konstitucinės teisės ar laisvės. Įstatymu nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Taigi neseniai uždegta ir rusena maža viltis teisingumui pasiekti. Bet ją siekiant, reikia įveikti labai sunkų ir daugumai piliečių neįveikiamą kelią. Įstatymu nustatyta, kad asmuo į Konstitucinį Teismą gali skųsti ne patį teismo, valstybės ar savivaldybės sprendimą, nuosprendį, bet įstatymą ar kitą teisės aktą, kuris taikytas priimant sprendimą, nuosprendį. Asmuo turi būti išnaudojęs visas kitas jo konkrečiu atveju veiksmingas teisinės gynybos priemones, įskaitant ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Konstitucinio Teismo pripažintas ginčytinas teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, yra tik toks, kurį būtų galima taikyti ne tik skundą pateikusiam asmeniui, bet ir visiems kitiems žmonėms. Prašymo šablone dar nurodyta, jog turi būti nurodytos galiojančio teisės akto normos, kurios prieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams principams. Konstitucinis Teismas, vadovaudamasis konstitucine doktrina, gali sugalvoti ir dar papildomų aplinkybių prašymo patekimui į Konstitucinį Teismą užkardinti.

Autorius pasiryžo praeiti sunkiausią kelio atkarpą.

Konstitucinis teismas atsisakė išspręsti daugiabučių namų gyventojams aktualų klausimą

Konstitucinis Teismas po keturių mėnesių nutarė atmesti autoriaus prašymą. Motyvas - atmetė Pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes visų instancijų teismai nepriėmė sprendimo, galėjusio pažeisti jo konstitucines teises ar laisves. Atseit, Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo teisėjai savo sprendimais, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai atsisakę priimti pareiškėjo skundus, ir neperžiūrėję, teisės taikymo aspektu žemesnės instancijos teismų teisėjų sprendimų, nepažeidė autoriaus - Pareiškėjo šių konstitucinių teisių: a) kaip bendrijos valdybos nario teisės vykdyti Bendrijų įstatymo nustatytų funkcijų, ginti BDN objektų savininkų teises, pareigas ir teisėtus interesus, b) teisės būti proceso dalyviu, turinčiu suinteresuotumą bylos baigtimi; c) teisės pagal pavedimo sutartį ir įgaliojimus atstovauti sūnų visų instancijų teismuose su visomis teisėmis; d) teisės reikalauti atlyginti žalą dėl neteisėtų ir neatliktų teisėjų veiksmų; e) teisės reikalauti, kad nesvarstytų ir nepriimtų sprendimų bylose, kuriose atsakovais yra tie patys teismai ir teisėjai; f) teisės reikalauti priimti sprendimą dėl ginčo esmės - dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo.

Konstitucinis Teismas nurodė dar ir kitą priežastį. Būtent, kad Pareiškėjo prašymas ištirti ar neprieštarauja Konstitucijai Civilinio proceso kodekso ir Teismų įstatymo straipsniai, leidžiantys teisėjams nepriimti sprendimo dėl ginčo esmės, teisėjauti bylose, kuriose jie yra atsakovai, nepripažinti teisės tėvui būti sūnaus įgaliotu atstovu, teisės būti proceso dalyviu suinteresuotu bylos baigtimi, teisės reikalauti žalos atlyginimo ir t.t., yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Tačiau nenurodė kuriam Lietuvos teismui yra žinybingas ir nepaaiškinta, kodėl nepersiuntė prašymo neįvardintam teismui, o palaidojo aklavietėje.

Taigi Konstitucinis Teismas atsisakė išspręsti (Konstitucijos 102 straipsnis) daugiabučių namų gyventojams aktualų - mokėtinos sumos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, naudojimą ir valdymą apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo klausimą, kurio neišsprendė bendros kompetencijos teismai ir kuriam Valdžia liko abejinga.

Sunku suvokti Konstitucinio Teismo atsisakymo nagrinėti prašymą tikslo. Ar sumažinti darbo krūvį šio teismo teisėjams, ar parodyti piliečiams beviltiškumą ieškoti teisingumo ir jį surasti Konstituciniame Teisme. Bet aišku, kad šis teismas neatliko Konstitucijos sargo pareigų - prižiūrėti ir saugoti Konstituciją, užkardinti jos pažeidimus, kurie pagimdo neteisėtumą ir neteisingumą.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo neseniai išsakyta Teisėjų tarybai pastaba, kad Lietuvos teisingumo sistemoje matantis teismų savivaldos institucijų ir teisėjų pareigų nevykdymą, aukščiausiųjų teisminių instancijų teisėjų nekompetenciją, tinka ir Konstituciniam Teismui.