Konstitucinis Teismas pareikalavo biurokratijos elitui išmokėti 1 mlrd. litų

Teisėjai, aukščiausi valdininkai, Seimo ir vyriausybės nariai yra labiausiai nuo krizės nukentėję Lietuvoje. Jiems būtinos kompensacijos, nes kitaip nėra teisybės! Rodos, tik taip turime suprasti liepos 1 d. paskelbtą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuriuo remiantis Lietuvos biurokratijos elitui bus išmokėta 1 mlrd. mokesčių mokėtojų litų. Teismo išdėstyti argumentai dėl šio sprendimo pagrįstumo kelia daug klausimų ir abejonių.

KT siekia atskirti elitą nuo visuomenės

Liepos 1 d. KT išaiškino, kad progresyviai mažinti algų valstybės tarnautojams ir teisėjams negalima, t. y. daugiau uždirbantiems daugiau ir sumažinti. O jeigu toks sumažinimas buvo įvykdytas, būtina išmokėti kompensacijas. Tokiu pagrindu visiems valstybės pareigūnams, kuriems buvo sumažinti atlyginimai 2009 m., bus išmokėtos kompensacijos, kurios atskirais atvejais sieks net po kelis šimtus tūkstančių litų. Teismo išdėstyti argumentai, kodėl būtinos kompensacijos, labai neskaidrūs – atseit, sumažinus atlyginimus progresyviai, sukuriama „socialinė lygiava“, o tai prieštarauja Konstitucijai.

Iki šiol atrodė akivaizdu, kad kiekvienam darbuotojui už jo darbą kompensuojama pagal rinkos sąlygas ir kiekvienas žmogus yra laisvas apsispręsti, kokį atlygį už savo pastangas jis laiko tinkamu. Seimas tik apytiksliai ir apgraibomis nustato skirtingas algas visų kategorijų valstybės tarnautojams, kaip ir skirtingų kategorijų teisėjams. Tos algos nėra kažkokios vertybės pačios savaime, nes ir pats Seimas tik „iš akies“ nustato būtent tokias, o ne kitokias algas. Jose nėra užfiksuota, kokia tai nenuginčijama ekonominė logika ar kažkoks gamtos dėsnis. Pasaulis negriūtų, jei būtų nustatytos ir kitokios proporcijos, kiek turi uždirbti ministras, kiek – tarnautojas ir t.t.

Tačiau KT išaiškino, kad 2008 m. Seimo nustatyti algų dydžiai valstybės pareigūnams atitiko Konstituciją, o 2009 m. – jau ne.

Patys sau teisėjai

KT leidžia suprasti, kad jis yra nešališkas ir neturi jokių kitų intencijų, išskyrus aiškinti Konstituciją. Tačiau kaip pačių teisėjų emocijos, politinės ar ideologinės pažiūros? Štai Jungtinėse Valstijose yra priešingai. Visuomenėje plačiai žinoma ir aptarinėjama, kokių pažiūrų laikosi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, nes jų asmeninė nuomonė, o ne tariama konstitucinė dvasia nulemia, ar bus įteisintos gėjų santuokos, ar ne, ar bus legali mirties bausmė, ar ne. O politikai, žinodami teisėjų pažiūras, skiria į postus liberalius arba konservatyvius teisėjus.

Romėnų teisėje, kuri yra mūsų teisės senelė, vienas iš pagrindinių principų skelbė: nemo iudex in causa sua – niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Šis principas neprarado aktualumo ir dabar. Juk sunku būti objektyviam, kai sprendimas gali turėti didelę naudą arba nenaudą sau pačiam. Deja, teisėjai nenusišalina nuo privilegijos spręsti klausimus, kurie tiesiogiai liečia jų pačių interesus.

2010 m. KT sprendė dėl vieno įstatymo, kuris aptaria pačių teisėjų gaunamų ar būsimų pensijų dydžius. Buvo priimtas sprendimas, kad Konstitucinio Teismo teisėjų pensijas būtina padidinti, kad nebūtų pažeista Konstitucija. Pripažinkime, tai nesukuria pasitikėjimo atmosferos.

Jau aptartas liepos 1 d. sprendimas tiesiogiai lietė, ar pačių teisėjų asmeninės algos buvo tinkamai sumažintos ir ar jiems asmeniškai turi būti išmokėtos kompensacijos. O jų, kaip aukštus postus užimančių pareigūnų, algos buvo mažintos 35 proc. – iki maždaug 6,5 tūkst. litų. Kompensacija už kelerius metus turėtų viršyti 200 tūkst. litų. Manau, kiekvienam žmogui būtų sunku likti objektyviam, kai kalbama, ar pervesti į asmeninę banko kortelę 200 tūkst. litų, ir visai legaliai.

Socialdemokratai patenkinti Konstitucinio Teismo sprendimu

Keista, bet socialdemokratų vyriausybė neieško jokių labiau solidarių šios situacijos sprendimo būdų. Juk galima pasiūlyti išeiti aukštesniems pareigūnams nemokamų atostogų, nemokėti jokių priedų ir premijų kurį laiką, kad būtų sumažintas biudžeto nuostolis.

Opozicijoje ponas A. Butkevičius ir kiti socialistiškai nusiteikę kairieji šūkavo apie prabangią premjero rezidenciją, apie švaistymą Valdovų rūmų statyboms. O ką matome dabar? Premjero rezidencijos statybos tęsiamos, Valdovų rūmuose tyliai suorganizuotas konkursas antrojo etapo darbams, o po KT sprendimo – jokių veiksmų, kad sprendimas būtų vykdomas solidariau.

Pabaigoje pacituosiu ištrauką iš KT sprendimo: „...bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą.“ O kaip dėl mėginimų didinti teisėjų atlyginimus? Tai jau nebūtų kėsinimasis į nepriklausomumą? Jeigu tokią frazę pareikštų politikas, jis turbūt niekada nebūtų renkamas į jokias pareigas...