Kontraktas dėl skalūnų dujų gavybos Lietuvoje sustabdytas. Kas laimėjo?

Prieš kelias dienas Lietuvą pasiekė žinia, kad konkurso dėl skalūnų dujų gavybos nugalėtoja pripažinta Chevron kompanija atsisakė pasirašyti kontraktą ir stabdo su jų žvalgyba ir gavyba susijusią veiklą Lietuvoje. Nemaža dalis politikų, ypač iš opozicijos pusės, nors jiems ne kartą buvo aiškinta apie didžiules grėsmes, kurias keltų Lietuvai šių pavojingų hidraulinio plėšymo technologijų ir cheminių medžiagų naudojimas tankiai apgyventose teritorijose, viešai ir labai garsiai aprauda prarastas neva labai naudingas Lietuvai investicijas ir bando pateikti šį faktą kaip didelį Lietuvos pralaimėjimą. Jiems aktyviai talkina ir nemaža dalis žiniasklaidos atstovų. Kaip yra iš tikrųjų ir kokia padėtis dėl skalūnų dujų gavybos susiklostė Europos Sąjungoje?

Europos valstybės skalūnų dujų euforijai nepasidavė

Priminsime, kad prieš kelerius metus, kai pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo stiprėti visuomenės pasipriešinimas šiai pavojingai verslo rūšiai, pradėta aktyviai ir agresyviai veržtis į Europą ir kitas pasaulio šalis. Dalis ES narių, pradedant tokiomis senbuvėmis kaip Vokietija, Anglija, Prancūzija ir baigiant naujai įstojusiomis Bulgarija, Rumunija, Lenkija, buvo pasirašę kontraktus dėl skalūnų dujų žvalgybos. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kokią didelę grėsmę gamtai ir žmonių sveikatai kelia net žvalgybos darbai. Anglijoje vienas po kito pasikartojo keli hidraulinio plėšymo sukelti gana stiproki žemės drebėjimai, Vokietijoje pavojingais chemikalais užteršta upė, Prancūzijoje šiai pavojingai veiklai griežtai pasipriešino visuomenė. Panašiai reikalai susiklostė ir kitose minėtose valstybėse.

Europos Sąjungos institucijų užsakymu, pasitelkus rimčiausius ekspertus, skubiai buvo parengtos kelios studijos, kurių rezultatai parodė, kad skalūnų angliavandenilių gavyba kelia itin didelę grėsmę gamtai ir žmonių sveikatai, ypač geriamajam vandeniui. Todėl visose ES šalyse, išskyrus Lenkiją, kontraktai dėl skalūnų dujų žvalgybos yra nutraukti, o darbai sustabdyti.

Norėtųsi priminti, kad šią vasarą vykusio mūsų prezidentės vizito į Prancūziją metu šios šalies prezidentas labai aiškiai išdėstė, kad Prancūzijoje, kol skalūnų dujų gavybai naudojamos tokios pavojingos gamtai ir žmonėms technologijos ir itin kenksmingos medžiagos, nebus vykdoma ne tik dujų gavyba, bet ir žvalgyba.  Panašios pozicijos laikosi beveik visos Europos Sąjungos šalys ir kol kas nė vienoje iš ES šalių, įskaitant Lenkiją, nebuvo ir nėra išduotas leidimas skalūnų dujų gavybai. Lenkija šiuo metu yra vienintelė ES šalis, kurioje vis dar vykdomi žvalgybos darbai, nors tam aktyviai priešinasi šios šalies ūkininkai.

Ar aplinkos ministras yra už aplinką

Lietuvoje šiuo požiūriu susiklostė išties paradoksali situacija – aplinkos ministras, kuris turėtų rūpintis gamtai ir žmonių sveikatai keliamomis grėsmėmis ir jų prevencija, tapo pagrindiniu kontrakto dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos pasirašymo varikliu, o kai kurie Aplinkos ministerijos veiksmai akivaizdžiai peržengia jos kompetencijos ribas. Neseniai šios ministerijos pareigūnai išsiuntinėjo raštus į numatomos skalūnų dujų gavybos zoną patenkančioms savivaldybėms ir griežtai pareikalavo skubiai (per 5 dienas) apsispręsti dėl skalūnų dujų gavybos galimybių jų teritorijoje. Ačiū Dievui, šis bandymas netikėtai užklupti savivaldybes ir privesti jas padaryti neapgalvotus sprendimus neišdegė. Tauragės ir Jurbarko savivaldybės, kuriose sukoncentruoti didžiausi planuojamos gavybos plotai, pasakė griežtą ne skalūnų dujų gavybai, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacija priėmė nutarimą, reikalaudama valstybinių institucijų stabdyti bet kokius planus dėl skalūnų dujų gavybos Lietuvoje.

Mokslininkai perspėjo dėl pavojų

Aplinkos ministerijos siūlymu Lietuva turėtų tapti tuo bandomuoju triušiu, kur šios pavojingos skalūnų dujų gavybos technologijos būtų pirmą kartą išbandytos tankiau apgyvendintose valstybėse. Pravartu prisiminti, kad Lietuvos mokslų akademijos ataskaitoje dėl skalūnų dujų gavybos Lietuvoje aiškiai pasakyta, jog ši gavyba sukeltų didelio masto gelmių užteršimą cheminėmis medžiagomis, dėl ko iškiltų lūžių tvirtumo (sankabumo) pažeidimų ir žemės drebėjimų, požeminio vandens (geriamojo, mineralinio, geoterminio) užterštumo pavojus. Kaip nurodoma pastaruoju metu paskelbtuose JAV mokslininkų darbuose, klausimas, ar išgaunant skalūnų dujas nuodingomis cheminėmis medžiagomis bus užnuodytas geriamasis vanduo, nekyla – kyla tik klausimas, kada tai įvyks?

Tiesą sakant, Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai dar prieš kelis mėnesius guodė žemaičius, kad jie nesijaudintų, nes nuodingos medžiagos gali prasiskverbti į geriamojo požeminio vandens horizontus ne anksčiau kaip po 25 metų. Ar tai didelė paguoda? Neabejoju, kad ir žemaičiai, ir suvalkiečiai norėtų, kad jų vaikai ir vaikaičiai gyventų sveikoje aplinkoje ir gertų neužnuodytą vandenį.

Kas gali paneigti

Grįžtant prie dabartinės situacijos Lietuvoje ir masiškai kurstomos isterijos dėl neva prarastų milijardų, būtina prisiminti, kad Lietuva pasirinko patį prasčiausią, tik trečiojo pasaulio šalims būdingą investicijų į gamtos išteklių gavybą būdą, kai gamtos ištekliai pusvelčiui atiduodami investuotojui, iš kurio dujas mes pirksime rinkos kaina. Turint omenyje, kad jau po metų mes turėsime suskystintų dujų terminalą ir galėsime visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo agresyvaus monopolisto Gazprom, pasigirstantys siūlymai būtinai forsuoti skalūnų dujų gavybą Lietuvoje atrodo labai keistai ir net įtartinai (kas gali paneigti...).

Juk šios dujos (jei jų yra) niekur neišgaruos, o ateityje tik brangs, be to, ir išgavimo technologijos tobulės, keldamos mažesnę grėsmę tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai. Nors dėl skalūnų dujų buvimo Lietuvoje tenka rimtai suabejoti, nes vienas geriausių išteklių gavybos specialistų, buvęs Geologijos tarnybos vadovas p. J. Matuzevičius viešai paaiškino, kad Lietuvos teritorijos gelmėse skalūnų dujų iš viso nėra ir galime kalbėti tik apie galimus skalūnų naftos išteklius. Tiesą sakant, šis sąžiningas paaiškinimas jam kainavo postą, nes Geologijos tarnyba yra pavaldi Aplinkos ministerijai. Žodžiu, dejonės dėl prarastų milijardų kol kas neturi jokio realaus pagrindo ir atrodo juokingai, o šių dejonių autoriai – gana komiškai, nes bando skaičiuoti tai, ko greičiausiai nėra, o jeigu ir yra, tai niekas nežino, kiek ir ko.

Žmonių aktyvumas pasiteisino

Atsakymas į klausimą, kas laimėjo sustabdžius kontraktą dėl skalūnų dujų gavybos, labai akivaizdus – šį raundą laimėjo Lietuvos žmonės ir visų pirma žemaičiai, aukojantys savo laiką ir jėgas šiai nelygiai kovai. Na, o dėl paskelbtos informacijos, kad Chevron atsisakė pasirašyti kontraktą dėl skalūnų dujų gavybos, neturėtume per daug nusiraminti. Kadangi daugumai numatomų eksploatuoti plotų jau yra išduoti leidimai bendrai angliavandenilių žvalgybai ir gavybai, jei toliau nesipriešinsime, tikriausiai bus bandoma pasinaudoti šiais bendrais leidimais ir skalūnų angliavandenilių gavybai. Be to, turime suprasti, kad šis skubėjimas yra naudingas ir reikalingas tik grupelei žmonių, kuriems nei Lietuvos gamta, nei jos žmonės nerūpi. Mūsų vienintelis ginklas – viešumas ir bendros pastangos.