Pastaruoju metu šalį sukrėtę baisaus smurto, pasibaigusio mirtimi, atvejai verčia visuomenę ieškoti išeičių, kad tokie dalykai nesikartotų. Tačiau net šių skaudžių nelaimių akivaizdoje egzistuoja jėgos, kurios manipuliuodamos visuomenės žaizdomis bando pasiekti savo tikslų.
Mat išsyk buvo iškeltas klausimas dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos "Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo". Atrodytų, kilnūs tikslai ir priemonės, tačiau nuo visuomenės norima nutylėti, kad šios ET konvencijos pasirašymas ir ratifikavimas slepia grėsmes, kurios pastebimos tik atidžiai įsižiūrėjus į konvencijos nuostatas.
Svarbu pabrėžti, kad tai - pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje apibrėžiama lytis, pasitelkus terminus, būdingus gender ideologijai. Taip pakinkomas Trojos arklys šiai ideologijai įjoti į šalies teisės sistemą. Juk ratifikavus šią konvenciją, į Lietuvos teisines sąvokas būtų įtrauktas toks terminas kaip „socialinė lytis“ (gender; I sk. 3 c str.), taip pat atsirastų nauja diskriminacijos forma dėl socialinės lyties tapatumo (4 str. 3 dalis) ir pagaliau kaip norma būtų įteisintas transseksualumas ir transgenderizmas.
Idant būtų išvengta painiavos, norisi priminti, kad sociologai skiria du terminus, kalbėdami apie vyrų ir moterų skirtumus. Biologinė lytis (angl. sex) nurodo anatominius bei fiziologinius kūno skirtumus, o socialinė lytis (angl. gender) - psichologinius, socialinius ir kultūrinius skirtumus tarp vyro ir moters.
Nors atrodytų, kad biologiniai skirtumai tarp skirtingų lyčių yra akivaizdūs, vis dėlto sociologai mano, kad didelę įtaką šių skirtumų atsiradimui turi ir visuomenė bei kultūra. Kitaip tariant, kūdikis gimsta, turėdamas pirmąją lytį, o vėliau susikuria antrąją. Tad vyro ir moters socialiniai vaidmenys išmokstami, jie tarsi ir sudaro socialinės lyties - gender - pagrindą. Gender samprata skelbia, kad jokio skirtumo tarp lyčių nėra.
Deja, tai neliko tik mokslininkų darbuose, o kilo vadinamasis Gender mainstreaming, kuris yra lyčių lygybės įgyvendinimo visais visuomenės lygiais strategija, priimant politinius sprendimus. Kaip globali politinė koncepcija, ji atsirado įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose po 3-iosios JT Pasaulio moterų konferencijos Nairobyje 1985 metais ir buvo patvirtinta 4-ojoje JT Pasaulio moterų konferencijoje Pekine 1995-aisiais. Pastaraisiais metais jos vystymasis sustiprėjo, ypač po Europos Bendrijos Amsterdamo sutarties 1997 metais ji pradėta diegti įvairių Europos tarpvyriausybinių ir nacionalinių organizacijų veikloje. Gender mainstreaming tapo vienu iš ES politikos prioritetų.
ES vykdomos Gender mainstreaming politikos esmė - skatinant moterų ir vyrų lygybę, lyčių vienodumo principas integruojamas į visuomenines sistemas, struktūras, institucijas, programas ir politiką. Teigiama, kad Gender mainstreaming nepakeis jau veikiančios vyrų ir moterų lygių galimybių sistemos, bet veikiau kalbama apie naują veikimo strategiją.
Viena jos krypčių - vaikų ugdymas lyčių niveliavimo linkme. Teigiama, kad toks ugdymas kuria visapusišką ir tolerantišką asmenybę. Tačiau jau egzistuoja neseniai paskelbti švedų mokslininkų (L. Norström, L. Lindberg ir A. Månsdotter) tyrimų rezultatai, kurie rimtai konfliktuoja su genderine lyčių ideologija, nes rodo, kad genderizmo modelio šeimos gali kelti rimtą grėsmę abiejų lyčių vaikų psichikos sveikatai, ir tik tradicinės „konservatyvios“ šeimos pakankamai apsaugo vaikus nuo problemų, susijusių su psichine sveikata.
Taip ir lieka neaišku, kaip konvencijos priėmimas mažintų smurtą prieš moteris. Juk nuo vieno pasirašyto dokumento mentalitetas bei sistema nesikeis. Tai puikiai žino plušantys dėl konvencijos ratifikavimo, nes smurto prieš moterys užkardymas nėra pirmaeilis šios veikimo strategijos uždavinys.
Paradoksalu, kad policijai pakako lėšų ir pajėgų vaikyti taikius budėtojus Garliavoje ar „saugoti“ Kovo 11-osios eitynių dalyvius Vilniuje, tačiau neatsiranda visko, kas būtina, kai reikia apsaugoti žmonių gyvybes. Gal bent nuo išmintingo lėšų ir išteklių paskirstymo pradėkime?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]