Kosmoso užkariavimui – nauja VGTU studijų programa

Vystantis aviacinei technikai ir augant susidomėjimui kosmoso technologijomis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje nuo rudens ruoš avionikos inžinierius. Šią studijų programą baigę inžinieriai galės projektuoti ir eksploatuoti orlaivių valdymo ir techninės priežiūros sistemas bei užsiimti bepiločių lėktuvų ar kosminių palydovų kūrimu.

Apie 90 proc. sutrikimų aviacijoje įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus kaltės, mat orlaivių valdymo sistemų gedimo tikimybė nuolat mažėja dėl tobulėjančių modernių skaitmeninių avionikos sistemų taikymo. Vystantis technikai, aviacijos inžinierių uždaviniai tampa dar sudėtingesni. Norint sukurti sistemas, kurios padėtų išvengti ir žmogiškųjų klaidų, atsiranda naujos integruotos profesijos poreikis. Būsimieji avionikos inžinieriai turės platų žinių bagažą ir išmanys orlaivio elektroniką, prietaisus, elektros bei kompiuterines sistemas.

„Orlaiviai nuolat techniškai tobulinami, kad taptų dar saugesni, greitesni ir patogesni, tačiau tuo pačiu keliami vis didesni reikalavimai skaitmeniniam sistemų valdymui. Su šiuolaikinėmis orlaivių valdymo sistemomis dirbantys specialistai turi galėti kurti, bandyti, valdyti ir prižiūrėti kompiuterizuotas prietaisų, navigacijos, ryšių bei kitas vidines orlaivio gyvybingumą užtikrinančias sistemas. Tokios pačios sistemos reikalingos ir vis labiau populiarėjantiems bepiločiams orlaiviams, dirbtiniams palydovams ar kosminiams laivams, tad avioniką galima vadinti ateities specialybe“, – sakė VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas.

Avionika apima lėktuvų elektros, elektronikos ir prietaisų sistemas, tad studijuojantys įgaus elektros ir elektronikos inžinerijos žinių bei sistemų projektavimo principų, mokysis programavimo pagrindų. Naujoji VGTU studijų programa taip pat suteiks galimybę spręsti elektronikos ir automatinio valdymo problemas, kurti naujas sistemas ir jų funkcinius įtaisus, analizuoti bei interpretuoti duomenis.

Anksčiau orlaiviuose buvo naudojamos analoginės, autonomiškai veikiančios elektros ir radijo įrenginių sistemos, tačiau šiuolaikiniuose lėktuvuose jos keičiamos skaitmeninėmis, smarkiai integruojamos ir valdomos elektroniniu būdu. Šiuo metu lėktuvai yra skaitmenizuoti beveik 100 proc.

Identiškos sistemos naudojamos ir kosminiuose laivuose bei palydovuose. Anot J. Stankūno, ateityje avionikos inžinieriai susidurs su dar didesniais iššūkiais ir, bendradarbiaudami su kitų sričių specialistais, kurs tokius lėktuvus, kuriais būtų galima pakilti ir į kosmosą.

Avionikos absolventai dėl plataus žinių rato savo išsilavinimą galės pritaikyti ir kitose ūkinės veiklos srityse, ypač automobilių, geležinkelių ar laivų transporto sektoriuose, kur taip pat naudojamos integruotos automatizuoto valdymo, navigacijos ir stebėjimo sistemos.

VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto studijų programa avionika Studijų kokybės vertinimo centro akredituota penkeriems metams.